Lietuvos ekonomika veržliai juda pirmyn

Lietuvos pramonė gegužę ir birželį nebeaugo, Europoje nesitraukia nerimas dėl ateities

Per pirmą pusmetį Lietuvos apdirbamoji gamyba paaugo 5,5 procento. Nors tai puikus rezultatas, tačiau pramonė sparčiai augo per pirmus keturis šių metų mėnesius, o gegužę ir birželį augti nustojo. Visiškai nestebina atsargios Lietuvos pramonės įmonių vadovų nuotaikos dėl ateities, nes apdirbamoji gamyba ES šalyse pirmą pusmetį balansavo tarp smukimo ir augimo, o pramonės gamybos lūkesčių indeksai nerodo gerų ženklų ir dėl geresnio antro pusmečio. Nors buvo tikimasi, kad po sudėtingų ankstesnių ketvirčių automobilių gamyba Vokietijoje antrą ketvirtį augs, tačiau galiausiai gamybos apimtis buvo 14 proc. mažesnė negu prieš metus. Ne ką džiugesnės nuotaikos dėl Vokietijos pramonės išlieka ir trečią ketvirtį. Visgi tikimės, kad ir Lietuvos, ir kitų mūsų regiono šalių pramonės įmonės antrą pusmetį bus konkurencingos, tačiau metinis pramonės gamybos augimas mūsų šalyje bus jau gerokai lėtesnis negu pirmą.

Vangų ekonomikos augimą vakarų pasaulyje rodo pastarųjų savaičių centrinių bankų vadovų komentarai ir užuominos apie galimus skatinamosios pinigų politikos veiksmus. Praėjusią savaitę Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Marijus Dragis po valdančiosios tarybos posėdžio teigė, kad euro zonos pramonės padėtis prastėja, o dėl vyraujančio įmonių atsargumo bei dvejonių, kas bus ateityje, ji artimiausiu metu gali būti dar prastesnė. Todėl, nors paslaugų ir statybų sektoriaus padėtis vis dar gera, ECB yra pasirengęs imtis veiksmų norėdamas paskatinti ekonomiką pinigų politikos priemonėmis. Kaip tikimės, pirmiausia rugsėjį nuo -0,4 iki -0,5 proc. bus sumažinta palūkanų norma už naudojimąsi indėlių centriniame banke paslaugomis, – t. y. bankams teks dar daugiau primokėti šalies centriniam bankui už jame laikomus vienos nakties indėlius. Beje, JAV centrinis bankas jau rytoj veikiausiai sumažins bazinės palūkanų normos intervalą 0,25 proc. punkto – iki 2,0–2,25 proc., taip siekdamas užbėgti galimiems nepalankiems ekonomikos procesams. Manome, kad recesijos tikimybė ir euro zonoje, ir JAV per artimiausius vienus metus tebėra nedidelė, o centriniai bankai imasi iniciatyvos ekonomiką skatinti, todėl pernelyg nerimauti dėl artimiausios ateities nereikėtų.

Prekybininkams pirmas pusmetis buvo puikus

Kadangi vidaus vartojimas yra kur kas inertiškesnis negu užsienio prekyba, pokyčiai šioje srityje taip greitai nevyksta. Mažmeninė prekyba, pašalinus darbo dienų įtaką, antrą 2019 metų ketvirtį Lietuvoje didėjo 6,6 proc., kai pirmą ketvirtį ji augo 7,1 procento. Tai geras rezultatas, kuriam ir toliau didžiausią įtaką turi augančios gyventojų darbo, individualios veiklos ir socialinių išmokų pajamos. Be to, užimtų žmonių per metus vėl padaugėjo ir dėl didesnio grįžtančių lietuvių, ir dėl didesnio atvykstančių į Lietuvą dirbti užsieniečių skaičiaus. Tą rodo tebedidėjantis asmenų, kurių gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja darbdaviai, skaičius – jis per metus padidėjo 11 tūkstančių, arba 0,9 procento. Be to, registruotas nedarbas birželį taip pat buvo mažesnis negu prieš metus. O infliacija antrą ketvirtį, nors ir padidėjo iki 2,7 proc., liko daug mažesnė negu gyventojų pajamų prieaugis. Antrą pusmetį metinis gyventojų pajamų pokytis bus šiek tiek lėtesnis, todėl mažmeninė prekyba augs truputį lėčiau, tačiau vargu ar tai darys didesnę neigiamą įtaką prekybininkams.

Ekonomiką skatino didėjusi statybų apimtis, o transporto sektorius ruošiasi naujiems iššūkiams

Akivaizdu ir tai, kad antrą ketvirtį ekonomiką labai skatino statybų sektoriaus augimas. Galima priminti, kad pirmą ketvirtį statybos darbų apimtis Lietuvoje padidėjo 18,6 procento. Tikėtina, kad antrą ketvirtį statybos darbų augimas buvo labai panašus, kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami pirmo pusmečio PVM deklaracijų duomenys. Tikėtina, kad praėjusį ketvirtį augo ir inžinerinės, ir pastatų statybos darbų apimtis, t. y. daugiau statybos darbų įmonės atliko ir valstybės, ir privataus verslo užsakymu. Ateinančiais ketvirčiais greičiausiai inžinerinės statybos darbų užsakymų nemažės, juo labiau, kad priartėjome prie ES struktūrinių lėšų panaudojimo piko. Kita vertus, atsargiau reikėtų vertinti gyvenamosios paskirties pastatų statybos rinką, kuri auga dėl didelės naujo būsto paklausos, tačiau kartu ji greičiau reaguoja į nepalankius ekonomikos pokyčius.

Transporto ir saugojimo sektorius šių metų pirmą pusmetį turėjo išlaikyti dviženklį pajamų augimą, tačiau šiame sektoriuje augimo tempas po truputį mažėja. Tai nestebina, nes ypač krovininiam kelių transporto sektoriui tokį spartų pajamų augimą (daugiau negu 20 proc.), koks buvo 2017–2018 metais, išlaikyti labai sudėtinga dėl reikalingų vis didesnių investicijų. Planus gerokai pristabdė ir balandžio pradžioje priimtas Mobilumo paketas. Be to, Borisui Johnsonui tapus Jungtinės Karalystės premjeru ir subūrus vyriausybę, kuri, panašu, neieškos kompromisų dėl išstojimo iš ES spalio 31 dieną, didėja kietojo „Brexit“ scenarijaus galimybė (manome, kad jo tikimybė yra 25 proc.), kuri bent trumpam gerokai sujauktų transporto sektoriaus gyvenimą. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šių metų antrą pusmetį Klaipėdos uoste krovos augimo tempas gerokai sulėtės arba net visai sustos, jeigu artimiausiu metu nebus atnaujinta konteinerių perkrovos veikla.

Antrą pusmetį ekonomika augs lėčiau

Džiugina ir tai, kad Lietuvos neaplenkia užsienio investicijos – įstaiga „Investuok Lietuva“ skelbia apie naujus investuotojus paslaugų sektoriuje. Užsienio turistų nakvynių skaičius šiemet augo lėčiau negu prieš metus – 4,3 proc. per pirmus penkis mėnesius, tačiau tai vis tiek darė teigiamą įtaką sektoriaus plėtrai, juo labiau, kad smarkiai auga ir vidaus turizmas. Beje, ES per penkis šių metų mėnesius užsienio turistų nakvynių skaičius yra netgi mažesnis negu prieš metus.

Manome, kad Lietuvai ir antrą pusmetį pavyks neįklimpti į lėto ir vangaus augimo pelkę, kurioje atsidūrė euro zona, tačiau ekonomikos augimas bus lėtesnis dėl kuklesnių eksporto augimo prognozių. Svarbu į ekonomikos pokyčius nežiūrėti per daug pesimistiškai ar optimistiškai ir išlaikyti racionalų protą, o ne pernelyg baimintis recesijos ar atsipalaidavus išlaidauti. SEB grupė gegužės 8 dieną buvo nustačiusi 3,2 proc. šiems ir 2,4 proc. kitiems metams BVP plėtros prognozę. Jos bus peržiūrėtos, atnaujintos ir paskelbtos rugpjūčio 27 dieną išleistame SEB grupės leidinyje „Nordic Outlook“. Šių metų BVP augimo prognozė bus pagerinta, atsižvelgus į spartesnį negu tikėtasi augimą pirmą pusmetį ir dabartinius lūkesčius, kad grūdų derlius šiemet bus penktadaliu didesnis negu prieš metus.