Melagienos ir sąmokslo teorijos: koks tikrasis jų tikslas?

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamosios fake news (liet. netikros naujienos), skleidimas šiuo metu ypač aktuali problema. Prie melagienų plitimo labai prisideda socialinės medijos – įvairių naujienų ir informacijos čia kaip niekad gausu, o vaizdo ir garso falsifikavimo technologijos nuolat tobulėja, todėl turinį filtruoti tapo sunkiau. Melagingos naujienos ir dezinformacija itin paplito pandemijos metu ir dar sparčiau pasklido socialiniuose tinkluose.

Melo pinklės

Melagienų gali būti visokių: nuo tikslingai, politiniais sumetimais skleidžiamo melo – dezinformacijos, klaidinančios informacijos (angl. misinformation) iki gandų pavidalu sklandančių pramanų, klaidingai suprastų faktų, išsigalvojimų. Vis dėlto, kalbant apie suklastotas naujienas, dažniausiai omenyje turimos tikslingai išorinių ar vidaus veikėjų skleidžiamos klaidinančios žinios.

Melagingos naujienos gali paveikti žmonių mąstyseną, juos suklaidinti, sensacingais niekais atitraukti dėmesį nuo nepatogių temų, skleisti sumaištį ar sukurti tokią atmosferą, kurioje apskritai sunku pasitikėti bet kokia informacija.

Esant tokiai situacijai, naratyvus ar pozicijas tenka rinktis ne empirinių faktų ar įrodymų, o simpatijų ir autoritetų pagrindu, o tuo galima įvairiais būdais manipuliuoti. Pastaroji forma, tikriausiai, yra aktyviausiai išnaudojama piktavališkai nusiteikusių veikėjų.

Tokią žinutę ištransliavus yra sunkiau prisipažinti suklydus. Todėl, net suvokus naujienos abejotiną teisingumą, kyla noras apsimesti, kad nesuklydai.

Pavojus santaikai

Tema melagienoms ne tokia ir svarbi – kur kas svarbiau yra jų funkcijos. Reikia pastebėti, kad vienos melagienos yra sensacingesnės už kitas. Vienos lengvai atpažįstamos, o kitos – maskuojamos. Vienos skirtos suklaidinti, o kitos – kelti vadinamąjį foninį triukšmą ar skleisti apatiją žiniasklaidos atžvilgiu, kurti įspūdį, kad faktinės tiesos iš viso neįmanoma sužinoti ir visi informaciniai šaltiniai yra nepatikimi.

Taigi, kaip politinę priemonę melagienas gali naudoti įvairūs veikėjai skirtingais tikslais. Temos, kuriomis šios melagienos skleidžiamos, gali visiškai neatitikti tikrųjų skleidėjų tikslų.

Valstybės mastu melagienos ypač kenksmingos valdžios, visuomenės ir žiniasklaidos santykiams. Jos ardo pasitikėjimą vienų kitais, visuotinį solidarumą, kursto emociškai stiprias, bet faktiškai neadekvačias reakcijas, visuomenės susiskaldymą, skleidžia chaoso, sutrikimo atmosferą. Todėl, kaip politinio ar informacinio karo priemonė, jos tampa labai efektyvios.

Pirmiausia taip yra dėl to, kad tai santykinai labai pigi priemonė. Tradicinė kariuomenė kainuoja milžiniškus pinigus, o įkurti „trolių fabriką“ kaimyninėje valstybėje ir pasamdyti „etatinių darbuotojų“, dirbančių kaip biure, nereikia tokių didelių išlaidų. Šį ginklą galima panaudoti ir vidaus politikai, siekiant išlaikyti politinį, ypač nedemokratinį, režimą.

Tačiau lazda turi du galus ir tokia melagienų kuriama chaotiška, iširusi informacinė erdvė tampa ypač pavojinga, kai tenka sistemingai dorotis su kokia nors krize. Taip, pvz., nutiko Rusijoje, kur didžioji, nuo Kremliaus priklausoma žiniasklaida ilgą laiką yra naudojama kaip galios priemonė, skirta skleisti režimui naudingas melagienas.

2020 m., iki paskelbiant privalomą vakcinaciją, Rusijos žiniasklaidoje buvo gausu žinučių, skatinančių nepasitikėti vakarietiškomis vakcinomis. Tačiau tai Rusijos visuomenę nuteikė ne tik prieš vakarietiškas, bet ir prieš rusiškąją – „Sputnik“ – vakciną. Tuo tarpu šalyje dėl pandemijos žmonių mirčių skaičius skaičiuojamas šimtais tūkstančių, pasiskiepijusių gyventojų skaičius nesiekia nė pusės populiacijos, o vakcinų atžvilgiu skeptiškai nusiteikę asmenys sudaro daugiau nei trečdalį Rusijos visuomenės.

Jautrioji zona

Visuomenėje sklando ne tik melagingos naujienos, tačiau ir sąmokslo teorijos. Jos viena nuo kitos skiriasi. Melagienos – dažniausiai vienetinės medijose pasirodančios žinutės. Sąmokslo teorijoms reikalingas pasakojimas, tam tikras idėjų, melagienų ir jų sąsajų rinkinys. Paprastai sąmokslo teorijos turi dėsningų naratyvinių bruožų.

Tad melagienomis, ypač sensacingomis, žmonės patiki daug lengviau, nepatikrinę informacijos dalijasi jomis socialinėse medijose. Tikėtina, kad panašiai apsigavę yra dauguma socialinėmis medijomis besinaudojančių žmonių. Įdomu tai, kad, tokią žinutę ištransliavus, yra sunkiau atsiimti žodžius, prisipažinti suklydus. Todėl, net suvokus naujienos abejotiną teisingumą, kyla noras apsimesti, kad nesuklydai, o gal net ginti savo klaidą.

Patikėti sąmokslo teorijomis paprastai reikia daugiau aplinkybių, nors šią temą tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad tai nėra patologiškas reiškinys. Tyrimai rodo, kad dažniausiai jomis patiki žmonės, besijaučiantys politinio proceso pakraštyje, ir tie, kurie jau yra įtikėję kitomis sąmokslo teorijomis ar turi polinkį ezoteriškai mąstyti. Nei išsilavinimas, nei ekonominis statusas, nei lytis ar tautybė nedaro tokios svarios įtakos.

Mes, jie ir paslaptys

Jeigu asmuo jaučia, kad tai, kas vyksta politikoje, visuomenėje, pasaulyje, stipriai kontrastuoja su jo vizija, su tuo, kaip jis mato ir suvokia pasaulį, imamasi įvairių strategijų norint išspręsti šią nepatogią situaciją arba bent jau ją paaiškinti.

Tokiu atveju ieškoma racionalių priežasčių, aktyvių veikėjų, loginių išvedžiojimų, kodėl susidariusi situacija būtent tokia. Pikto galingųjų suokalbio idėja yra patraukli tuo, kad palieka labai daug vietos interpretacijoms. Kadangi menamas suokalbis yra slaptas, apie jo esmę pašaliniai, t.y. mes, galime prisikurti kokių tik norime scenarijų, rasti netikėčiausių sąsajų. O slapta, „neoficialiais kanalais“ gaunama, neva demaskuojanti informacija padeda jaustis adekvačiau. Žinoma, taip labai sėkmingai plinta melagienos.

Būtina suprasti, kad patikėjimas ar domėjimasis sąmokslo teorijomis nėra kažkas nenormalaus. Jūsų dėdė, draugas ar močiutė – ne kažkokie keistuoliai vien dėl to, kad kažkuo patikėjo. Galų gale, geram melui būtinas krislelis tiesos. Paprasčiausiai mes visi esame žmonės, gyvenimas yra sudėtingas ir kartais visi suklystame – ypač pasijutę nesaugiai, neadekvačiai ar sutrikę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

melagienų skleidimo

melagienų skleidimo  portretas
nepralenkiami čempionai tai mūsų valdžiažmogos. Ir ne tik čempionai, bet dar ir sprinteriai.

,,,

,,, portretas
Tenka pripažinti, kad 99% melagienų skleidžia pagrindiniai masinio informavimo kanalai, finansiškai priklausomi nuo valstybinės propagandos institucijų.

M.

M. portretas
"Šį ginklą galima panaudoti ir vidaus politikai, siekiant išlaikyti politinį, ypač nedemokratinį, režimą." Kaip tinka mūsų valdžiai.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
Daugiau straipsnių