Netikėtai atgimusi idėja uosto plėtrą numatyti Melnragėje, o ne Būtingėje tarp klaipėdiečių sukėlė ne tik nerimą, bet ir nepasitenkinimą. Tokie užmojai numatyti Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalies koncepcijos sprendiniuose. Juose Melnragė įvardijama kaip geriausia vieta uosto plėtrai, o Būtingė tėra alternatyva, nors dar visai neseniai Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje būtent ši vieta buvo įvardyta kaip prioritetinė. Ar tikrai geriausia vieta uosto plėtrai yra Melnragė?
Už
Sigitas Dobilinskas, klaipėdietis, buvęs Uosto direkcijos vadovas:
– Visada sakiau, kad uostui reikia plėstis. Klaipėdos ateitis yra stipri uosto ateitis. Kol kas niekas geresnės vietos nei Melnragė uosto plėtrai neparodė. Būtingė yra atskiras uostas su savo problemomis, tai – ne Klaipėda. O šios uostas privalo plėstis, nes jis smarkiai auga. Plėtros kitur nei Melnragė nematau. Japonai juk atliko uosto plėtros galimybių studiją ir nustatė, kad Melnragė – tinkamiausia vieta. Ekspertai kitų variantų net nevertino, nes jie – neperspektyvūs, nors buvome nuvežę ir į Šventąją. Uosto plėtra Melnragėje yra ir pigesnė nei Būtingėje, nes greta yra reikiama infrastruktūra. Nereikia pamiršti ir uosto kompanijų indėlio. Su visais galima surasti kompromisų, taip pat – ir su Klaipėdos miestu. Tik visada sakiau, kad gyventojai neturi nukentėti, o sprendimų, kaip tai padaryti, galima rasti.
Prieš
Erlandas Paplauskis, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys:
– Jei giliavandenis uostas bus pastatytas Melnragėje, bus paaukota žmonių gyvenimo kokybė. Vieta prie šiaurinio molo bus tarsi kišenė, kur vanduo rūgs, tad klaipėdiečiai galės pamiršti pasivaikščiojimus pajūriu ir kvėpavimą grynu oru. Uosto plėtra Melnragėje tėra tik kažkokių ponų ir oligarchų interesai, dėl kurių kentėsime visi. Jei giliavandenis uostas būtų pastatytas Būtingėje, juk į valstybės biudžetą būtų surenkama tiek pat mokesčių, kiek ir iš uosto Melnragėje. Šiuo metu kiekvienam Lietuvos žmogui pajūrio tenka apie tris centimetrus. Ir taip labai mažai to pajūrio, o jei uostas plėsis Melnragėje, jo liks dar mažiau – reikės susitaikyti su tuo, kad neteksime nuo penkių iki dešimties kilometrų pajūrio ruožo. Galbūt net dar daugiau, nes paplūdimius veiks erozija ir jie nyks. Kažkas daro verslą, o kažkas kenčia. Galiu garantuoti, kad jei Melnragėje bus pastatytas giliavandenis uostas, klaipėdiečiai, norėdami pabūti pliaže, turės važiuoti į Šventąją.
Naujausi komentarai