Ministerija stabdo švietimo progresą?

  • Teksto dydis:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu, nuo šių metų pradžios lėšos skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti sumažintos tris kartus – iki 10 eurų vienam mokiniui per metus. Edukacinių technologijų („EdTech“) bendruomenė įsitikinusi – toks ŠMSM sprendimas stabdo švietimo progresą ir grąžina Lietuvos švietimo sistemą kelis dešimtmečius atgal.

„EdTech Lithuania“ asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, ragindama diskutuoti, kodėl skaitmeninis mokymosi turinys būtinas šiuolaikiniam moksleiviui ir kaip geriau atliepti kiekvieno jų poreikius.

„Lietuvos moksleiviai verti moderniausių mokymosi priemonių, o ne grįžimo į praėjusį amžių – raginame ministeriją iš naujo apsvarstyti mokykloms skiriamą finansavimą skaitmeniniam turiniui įsigyti. Nuotolinio ugdymo metu įsitikinome, koks svarbus yra skaitmeninis mokymosi turinys ir elektroninės ugdymo priemonės, padėjusios sklandžiai įveikti pirmą kartą istorijoje kilusius iššūkius“, – sakė Šarūnas Dignaitis, švietimo technologijų ir inovacijų entuziastus vienijančios bendruomenės „EdTech Lithuania“ vadovas.

Pasak jo, mokykloms skirtas papildomas finansavimas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti leido visiems moksleiviams turėti lygias galimybes naudotis moderniausiomis ir efektyviausiomis mokymosi priemonėmis. Skaitmeninės ugdymo priemonės padeda geriau atliepti moksleivių poreikius ir skatina jų motyvaciją, tad sumažintas finansavimas palies kiekvieną Lietuvos mokinį.

„Mokykloms suteikta kompiuterinė įranga ir toliau įrengiamos hibridinės klasės be edukacinių technologinių sprendimų duos mažai naudos. Moksleiviams reikia sudaryti sąlygas naudotis progresyviomis švietimo inovacijomis, o šiuo metu numatytas skaitmeninio turinio finansavimas nepatenkins šiuolaikinės kartos poreikių“, – į sitikinęs Š. Dignaitis.

Jis pabrėžė, kad skaitmeninis švietimas suteikia galimybę pasiekti neribotą moksleivių skaičių, individualizuoti mokymąsi, padeda mažinti mokymosi rezultatų skirtumus ir atskleisti mokinių potencialą. Mažinant finansavimą jam, mąžta ir tikimybė pasiekti Vyriausybės iškeltus švietimo tikslus, pasitelkiant šiuolaikinius, dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus.

Asociacijos vadovo teigimu, ŠMSM sprendimas mažinti lėšas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti kelia ir riziką, kad švietimo proveržį kuriančios įmonės nutrauks investicijas Lietuvoje.

„Jau antrą kartą per dvejus metus itin bloginamos sąlygos vietinio skaitmeninio švietimo turinio kūrėjams. Tai kelia riziką, kad artimiausiu metu visos „EdTech“ sektoriaus įmonių investicijos bus skirtos tik edukacinių technologijų sprendimų vertę suprantančioms užsienio rinkoms – Estijai, Danijai, JAV, Jungtinei Karalystei“, – pastebėjo Š. Dignaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Diana

Diana portretas
Dabar Lt dirba visur ne Justina, Marija, Meilutė. Dabar Tania, Alesia, Julia. Maximos reklamos rusų kalba. O tos vagia. O lietuvės paleistos savaitėmis namie ilsėtis. Ar aš vatnikė? Vilniuje per 700 m reklamavo Ukr vėliavą. Говорите по-русски..

Diana

Diana portretas
Na kodėl jus tokie, lietuviai? Čia ne rusai, kurių taip nekenčiat. Visus sssr paminklus sugriovėt. Įmonės lietuvius atleidžia Klaipėdoje ir chacholus priima masiškai. Bet tie nėra chacholai. Jie UKRAINOS RUSAI ATSISAKĘ ŠNEKĖTI UKRAINIETIŠKAI. Liudna, kai smegėnų nėra. 40 mln ukrainiečiams, firmoms. 38 mln ukrainiečių vaikams. Net Latvija, Estija Taip nešiko po savim

Diana

Diana portretas
Nei arabai nei rusai. Patys save.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių