Modernūs statiniai šalia paveldo

  • Teksto dydis:

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslo prodekanė Aušra Mlinkauskienė sako, kad suderinti naujų statinių statybą su kultūros paveldu yra svarbus iššūkis daugeliui miestų.

„Bet kuri struktūrinė intervencija į miestų istorinius centrus privalo būti grindžiama nuodugniu urbanistinio kraštovaizdžio tyrimu ir analize“, – aiškina A. Mlinkauskienė.

Vienas saugotojų – UNESCO

Kultūros tęstinumo saugojimas yra pagrįstas tarptautiniais dokumentais – remiantis jais, istorinio urbanistinio paveldo išsaugojimas apima teritorijos darnios raidos, paveldo vietovių tradicijų ir pobūdžio išsaugojimą, įskaitant minimalius urbanistinės teritorijos pokyčius.

„Vienas iš tokių dokumentų – Vienos memorandumas, taikomas istoriniams miestams, kurie yra jau įrašyti ar siūlomi įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taip pat didesniems miestams, kurių urbanistinėje teritorijoje yra Pasaulio paveldo paminklų ir vietovių“, – teigia KTU SAF docentė.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nurodomos išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių Lietuvoje – ne viena. Į Pasaulio paveldo sąrašą jau įrašyta Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai ir Vilniaus senamiestis. Preliminariame (angl. Tentative) sąraše yra įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Kauno modernizmo architektūra („Kaunas 1919–1939 m: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo“).

Anot A. Mlinkauskienės, nors miesto plėtros pokyčiai gali būti pripažįstami miesto tradicijos dalimi, esminis dėmesys turėtų būti skiriamas istorinių miesto dalių identitetui išsaugoti, mat šiame procese negali būti keliamas pavojus istoriniam miesto autentiškumui ir vientisumui.

„Naujų statinių atsiradimas istorinių pastatų kaimynystėje verčia mus būti atsargius ir jautrius aplinkos pokyčiams. Tokiu atveju svarbu atsižvelgti į naujos architektūros santykį su istoriniu kontekstu, įvertinant pastatų aukštingumą, medžiagas, tūrį, spalvinį sprendimą ir kitas detales“, – sako A. Mlinkauskienė.

Darni architektūra

Dažnai šiuolaikinėje architektūroje pasitelkiamos stiklo konstrukcijos, kurios atspindi kitų pastatų fasadus. Tačiau A. Mlinkauskienė teigia, kad šios medžiagos panaudojimas gali būti vertinamas prieštaringai.

„Stiklo konstrukcijos yra plastiškos, patvarios ir šiuolaikiškos, tačiau jų naudojimas istorinių miestų kontekste gali būti gan sudėtingas ir jautrus klausimas. Viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad istoriniai miestai turi unikalų architektūrinį paveldą, kurį reikia apsaugoti, o stiklo konstrukcijos istorinėje aplinkoje turėtų būti naudojamos atsargiai ir apgalvotai“, – sako A. Mlinkauskienė.

Darni architektūra – naujų dizaino sprendimų, kurie pagerina miesto erdves ir funkcionalumą, suteikianti, tačiau ir senų pastatų autentiškumą išlaikanti architektūra. Tokios urbanistikos pavyzdžių, kai pastatai harmoningai integruojasi į istorines miestų dalis ir jų kontekstą, Europoje ar kituose pasaulio žemynuose yra nemažai.

„Pavyzdžiui, Portugalijos miesto Porto koncertų salė „Casa da Música“ pasižymi modernia architektūra. Nors pastatas yra drąsios formos ir išskirtinio stiklo fasado, tačiau puikiai dera senamiesčio aplinkoje. Vokietijos ar Lenkijos miestuose, kurių statyba intensyviai vyko po Antrojo pasaulinio karo, kai kurie nauji pastatai taip pat buvo integruoti siekiant atspindėti miesto istoriją ir išlaikyti senus pastatus ir architektūros stilius. Harmoningai suderintų naujų ir senų pastatų  galime rasti ir Šiaurės Amerikoje: Kanadoje ir JAV“, – teigia A. Mlinkauskienė.

Svarbios detalės

Pastatų derinimas siekiant išsaugoti istorines ir kultūrines paveldo vietoves, išlaikyti miesto identitetą ir išvengti iškraipymų, kurie galėtų kenkti miesto vizualinei harmonijai ir prarasti vietos žavesį, aktualus ir Lietuvoje. Prieš trejus metus rekonstruotą Kaune esančią Vienybės aikštę KTU docentė vertina teigiamai.

„Vienybės aikštėje esantys biurų pastatai yra geras pavyzdys, kaip modernūs pastatai gali būti subalansuoti su istoriniu miesto kontekstu, atviromis viešomis erdvėmis. Pastatai stovi aikštės perimetru ir jos neužgožia. Be to, jie yra baltos spalvos, o tai padeda integruotis ir nesusipriešinti su greta esančiais istoriniais pastatais. Vis dėlto pastatų dermė su greta esančiu Vytauto Didžiojo karo muziejumi gali kelti tam tikrų diskusijų“, – svarsto A. Mlinkauskienė.

Anot KTU SAF docentės, vertinant pastato integraciją į kraštovaizdį, žvelgti vien į konkretų objektą neužtenka: „Nors ši nuomonė yra subjektyvi, tačiau norėčiau paminėti, kad pastatai turėtų būti vertinami ne tik kaip atskiri objektai, bet ir kaip miestovaizdžio kompozicijos dalis.“

Kitapus gatvės esantis Studentų skveras buvo atnaujintas praėjusių metų rugsėjį – mokslo metus miesto širdyje esanti erdvė pasitiko susibūrimams skirtomis vietomis, šviesaus betono akcentais ir žaliosiomis zonomis.

„Kuriant miestų viešąsias erdves išskirčiau tokius aspektus: jos turėtų atitikti gyventojų poreikius, būti funkcionalios ir pasižymėti malonia estetika. Atnaujintame Studentų skvere subalansuota funkcija ir estetika. Tai taip pat puikus pavyzdys, kaip, atnaujinant viešą erdvę, galima subalansuoti modernius ir istorinius elementus. Puikiai integruojami žaliųjų erdvių ir apšvietimo sprendimai, kurie ne tik estetiški, bet ir modernūs technologine prasme“, – teigia A. Mlinkauskienė.

Studentų skveras yra šalia dviejų universitetų pastatų, iš kurių vienas – KTU Centriniai rūmai, kuriuose anksčiau veikė Žemės bankas. Būtent šis žymaus tarpukario architekto Karolio Reisono suprojektuotas objektas 2015 m. buvo įvertintas Europos paveldo ženklu kaip vienas geriausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

daug

daug  portretas
teorinių samprotavimų ,bet tikrovėje ,tyliai vyksta paveldo naikinimas

Vienybės

Vienybės  portretas
aikštės pavertimas vaikų pramogų parku , a.a Sprindžio projektuoto Pramprojekto pastato nupurškimas kalkėmis , sudarkant bendrą ansamblį su Karo muziejaus ir KTU modernistiniais pastatais matyt ilgai liks balta dėme saugant prieškario Kauno modernizmo palikimą .............
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių