Nauja pasaka zombiams

  • Teksto dydis:

Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui patvirtinus, kad Vokietija aprūpins Ukrainą tankais „Leopard 2“, taip pat davus leidimą tą padaryti kitoms šalims, Rusijoje išaugo propagandos banga. Agresorė kuria naują pasaką rusams įtikinti, kad juos užpuolė nacistinė Europa.

Kaip Rusijos propaganda panaudos šį faktą, LNK žurnalistas klausė profesoriaus Gintauto Mažeikio.

– Kaip šį faktą gali panaudoti Rusija ir kaip ilgai tuo manipuliuoti?

– Kiekvienas naujas ginklas, kurį tiekia Vakarai, Rusijoje sukelia trumpalaikį propagandinį efektą. O tankų „Leopard 2“ tiekimas yra ypač palankus Rusijos propagandai, nes prisimenamas Antrasis pasaulinis karas, nacistai, nacistiniai kryžiai, kurių tam tikros formos atkartojamos dabartiniuose. Tik dabar nacistine vadinama nebe viena Vokietija, o visa Europa. Netgi perrašomi propagandiniai istoriniai vadovėliai, kuriuose sakoma, kad Rusija kariavo ne su nacistine Vokietija, o su nacistine Europa. Tai čia „copy paste“ – Ukrainoje vyksta Antrojo pasaulinio karo tąsa, tie patys mūšiai. Sovietų Sąjunga laimėjo, o paskui klastingi Vakarai apgavo, vėl įsiveržė ir užėmė didžiąją dalį Ukrainos. O įrodymas visai šiai pasakai yra tankai „Leopard“. Tai, sakyčiau, yra pagrindinis motyvas. Mažiau reikšmingi yra JAV ir Didžiosios Britanijos tankai. Pastarosios tankai iš viso nepatogūs propagandai, nes britai buvo antinacistinės koalicijos dalis. Ir Didžioji Britanija buvo viena Antrojo pasaulinio karo laimėtojų. Todėl rusams geriau jų net neminėti. O štai vokiečių „Leopardai“ yra asocijuojami su Antrojo pasaulinio karo metais buvusiais tankais „Tigras“. Nediskutuojama, kiek „Leopardai“ yra efektyvūs ir galėtų pakeisti fronto liniją. Čia yra būtent proga atkurti Antrojo pasaulinio karo metų pasakojimus.

– Ar ši propaganda, ši pasaka yra veiksminga? Esate minėjęs, kad tos propagandos įtaka Rusijoje mažėja.

– Propaganda visada veikia bangomis. Ji turi ilgalaikius tikslus, bet „Leopardai“ yra informacinė naujiena, iš kurios bandoma išpešti naudos. Bet manau, kad ši istorija ilgiau kaip mėnesį nesikartos. Per tą laiką ji pabos. Ji nėra esminė, nes nekeičia nei fronto, nei Rusijos situacijos iš esmės. Jeigu kas nors pasikeis, tai gerokai vėliau, bet ne dėl propagandos. Rusai gavo tam tikrą mobilizacinį kozirį, kuris galėtų paskatinti žiūrovus stebėti ką nors. Reikėtų priminti, kad Rusijos žiūrovams, kaip rodo naujausios apklausos, visiškai neįdomu, kokie mūšiai vyksta aplink Bachmutą. Ir miestelį Soledarą rusų kariuomenė užima kartą ar du kartus per savaitę. Informaciniu požiūriu tai yra tiesiog katastrofa. Niekam tai neįdomu, miestai niekam nežinomi. Jų reikšmė taip pat nesuprantama. Dešimtys tūkstančių žuvusiųjų už tuos miestelius rusams irgi nepaaiškinamas dalykas. Todėl būtina rasti Rusijos mąstymui didybę. Rusijos didybė negali apsiriboti Soledaro mūšiais ir kalėjimų banditais. Jiems reikia tikrojo, didžiojo priešo tam, kad žmonės sutiktų eiti mirti. Ir štai šie tankai yra vienas informacinių motyvų. Aišku, po kurio laiko reikės kito informacinio jauko, nes mobilizuoti šūkis „Mes atkovosime Soledarą“ yra absurdas.

– Ar būtent dėl to Vokietija galėjo delsti? Buvo kalbama, kad ji nenorėjo provokuoti Rusijos būtent dėl to panašaus istorinio mąstymo.

– Noriu pastebėti, ko nesuprato JAV ir kas buvo aišku pačioje Vokietijoje. Būtent tai, apie ką mes kalbame. JAV atrodo nesąmonė šnekėti apie nuo Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiančią propagandinę kampaniją. Tačiau Rusijoje ir Vokietijoje ši istorija labai aiški. Ir Vokietijos vienas argumentų buvo anaiptol ne karo kurstymas ar eskalavimas. Kaip tik ne šito buvo bijota, o būtent prisiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą, kas kaltas, o kas nekaltas. Iš naujo įtikinti vokiečius, kad jie kalti prieš ukrainiečius, o ne prieš Sovietų Sąjungą, vadinasi, Rusiją, būtų labai sunku. Per trumpą laiką tai padaryti – neįmanoma misija. Todėl propagandiniu informaciniu požiūriu gana sudėtingas uždavinys šių tankų tiekimas, ypač kai kalbame apie vyresniąją kartą. Žinoma, jaunesnioji karta, iki 30 metų, mažų mažiausiai yra susidomėjusi ar susijusi su kokiomis nors Antrojo pasaulinio karo reminiscencijomis. Na, o vyresnės kartos žmonės, ypač mažiau išsilavinę, tiki, kad Rusija laimėjo Antrąjį pasaulinį karą, o dabar štai Vokietija gali žadinti kokias nors revanšistines idėjas. Todėl Vokietija spyriojosi ir norėjo, kad JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija – būtent kitos antinacistinės koalicijos šalys teiktų pirmosios šiuos tankus, jog sumažintų minėtą propagandinį efektą. Vis dėlto jo neįmanoma išvengti, jis būtinai bus, nes pati Rusija pakeitė savo kalbėjimo būdą. Užuot sakiusi, jog juos užpuolė nacistinė Vokietija, jie visur akcentuoja, kad užpuolė nacistinė Europa.


Šiame straipsnyje: RusijapropagandaGintautas MažeikisEuropavokietijatankaikaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių