- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liberalų sąjūdžio deleguoto ministro valdoma Aplinkos ministerija šią vasarą pristatė dar vieną idėją, kaip mažinti piliečių motyvaciją naudoti smarkiai aplinką teršiančius automobilius. Deklaruota, kad naujovė turėtų paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai).
Nepagrįstas optimizmas
Ministerija rimtu veidu planuoja, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių per ketverius metus – iki 2025 m. pabaigos – Lietuvoje sumažėtų bent perpus. Kiti vairuotojai neva taip pat rinktųsi visuomenės sveikatai ir aplinkai nekenkiančius, efektyviau degalus naudojančius automobilius.
Kuo paremtos tokios nepamatuoto optimizmo prognozės – visiškai neaišku. Kiekvienam, stovinčiam ant žemės, daugiau nei akivaizdu, kad pagrindinė seno ir taršaus automobilių parko priežastis – varganas visuomenės pragyvenimo lygis, kuris ne tik neleidžia planuoti įsigyti naujų automobilių, bet net ir visai užkerta galimybę svarstyti apie dažnesnį jų keitimą. Daugelis lietuvių automobilį perka tik tada, kai senas visiškai lūžta ir tampa nebenaudotinas arba jo remonto sąnaudos aplenkia tokio paties naudoto, bet dar važiuojančio automobilio kainą.
Naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus.
Mokėtų visi
Dabar ministerijos siūlymas įsigaliotų ir visi (!) automobilių naudotojai naująjį mokestį turėtų mokėti nuo 2023 m. pradžios, o nuo 2025 m. tarifas dvigubėtų. Pagal viešą mokesčio skaičiuoklę galima lengvai įsitikinti – už vidutinišką apie 160 g/km CO2 išmetantį automobilį naudotojas per metus turės mokėti apie 50, o vėliau – apie 100 eurų.
Akivaizdu, kad tai ne tokia suma, kuri priverstų priimti staigius sprendimus. Todėl jau dabar aišku, kad pažadai apie esminį automobilių parko pasikeitimą tėra pigus populizmas. Tačiau kažkas naudos tikrai turės. Žadama, kad šio mokesčio lėšos bus kaupiamos naujame Darnaus judumo fonde. Jo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.
Atviras klausimas, ar iš surenkamų lėšų neplanuojama pradėti skirti papildomų subsidijų naujų automobilių pardavėjams. Tokiu atveju naujasis mokestis būtų tik paslėpta korupcija, kai valstybiniu reguliavimu būtų didinamos automobilių gamintojų pajamos.
Šiandien skaičiuojama, kad metinis mokestis grėstų net trims ketvirtadaliams automobilių savininkų. Likęs ketvirtadalis, kurie naudoja automobilius, išmetančius mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Suprantama, kad daugelis iš jų 177 tūkst. transporto priemonių – tai naujų benzininių, hibridinių ar elektrinių automobilių savininkai.
Nesigilina į priežastis
Visiškas nesusipratimas, kad mokestis bus identiškas visiems automobiliams – ir tiems, kurie ištraukiami tik švenčių proga, ir tiems, kurie kasdien prasuka šimtus kilometrų. Taršos mokesčio susiejimas su gamykliniais automobilio parametrais atmeta ir alternatyvią galimybę – poveikį aplinkai fiksuoti per atitinkamą degalų kainos dalį. Ministerijos vertinimu, faktinis transporto degalų vartojimo augimas rodo, kad visuomenė nereaguoja į degalų kainos didėjimą.
Tokie argumentai kelia tik liūdną šypseną, nes panašu, kad ministerija visiškai nesigilina į piliečių elgsenos priežastis. Todėl ir naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus. Įdomiausia, kad naująjį mokestį jau žadama lengvai apeiti – jis nebus taikomas transporto priemonėms, registruotoms, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje. Tad spėkite, kur automobilius pirks ir deklaruos visų pasienio rajonų gyventojai?
Visa tai matant, belieka paklausti – kodėl šiuo metu paskelbtas naujas tarnybinių automobilių konkursas Policijos departamente, tačiau jame perkamas net 31 dyzelinis ir nė vieno gražaus bei pūkuoto elektra varomo automobilio?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?1
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...