Naujas mokestis už seną automobilį?

Liberalų sąjūdžio deleguoto ministro valdoma Aplinkos ministerija šią vasarą pristatė dar vieną idėją, kaip mažinti piliečių motyvaciją naudoti smarkiai aplinką teršiančius automobilius. Deklaruota, kad naujovė turėtų paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai).

Nepagrįstas optimizmas

Ministerija rimtu veidu planuoja, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių per ketverius metus – iki 2025 m. pabaigos – Lietuvoje sumažėtų bent perpus. Kiti vairuotojai neva taip pat rinktųsi visuomenės sveikatai ir aplinkai nekenkiančius, efektyviau degalus naudojančius automobilius.

Kuo paremtos tokios nepamatuoto optimizmo prognozės – visiškai neaišku. Kiekvienam, stovinčiam ant žemės, daugiau nei akivaizdu, kad pagrindinė seno ir taršaus automobilių parko priežastis – varganas visuomenės pragyvenimo lygis, kuris ne tik neleidžia planuoti įsigyti naujų automobilių, bet net ir visai užkerta galimybę svarstyti apie dažnesnį jų keitimą. Daugelis lietuvių automobilį perka tik tada, kai senas visiškai lūžta ir tampa nebenaudotinas arba jo remonto sąnaudos aplenkia tokio paties naudoto, bet dar važiuojančio automobilio kainą.

Naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus.

Mokėtų visi

Dabar ministerijos siūlymas įsigaliotų ir visi (!) automobilių naudotojai naująjį mokestį turėtų mokėti nuo 2023 m. pradžios, o nuo 2025 m. tarifas dvigubėtų. Pagal viešą mokesčio skaičiuoklę galima lengvai įsitikinti – už vidutinišką apie 160 g/km CO2 išmetantį automobilį naudotojas per metus turės mokėti apie 50, o vėliau – apie 100 eurų.

Akivaizdu, kad tai ne tokia suma, kuri priverstų priimti staigius sprendimus. Todėl jau dabar aišku, kad pažadai apie esminį automobilių parko pasikeitimą tėra pigus populizmas. Tačiau kažkas naudos tikrai turės. Žadama, kad šio mokesčio lėšos bus kaupiamos naujame Darnaus judumo fonde. Jo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.

Atviras klausimas, ar iš surenkamų lėšų neplanuojama pradėti skirti papildomų subsidijų naujų automobilių pardavėjams. Tokiu atveju naujasis mokestis būtų tik paslėpta korupcija, kai valstybiniu reguliavimu būtų didinamos automobilių gamintojų pajamos.

Šiandien skaičiuojama, kad metinis mokestis grėstų net trims ketvirtadaliams automobilių savininkų. Likęs ketvirtadalis, kurie naudoja automobilius, išmetančius mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Suprantama, kad daugelis iš jų 177 tūkst. transporto priemonių – tai naujų benzininių, hibridinių ar elektrinių automobilių savininkai.

Nesigilina į priežastis

Visiškas nesusipratimas, kad mokestis bus identiškas visiems automobiliams – ir tiems, kurie ištraukiami tik švenčių proga, ir tiems, kurie kasdien prasuka šimtus kilometrų. Taršos mokesčio susiejimas su gamykliniais automobilio parametrais atmeta ir alternatyvią galimybę – poveikį aplinkai fiksuoti per atitinkamą degalų kainos dalį. Ministerijos vertinimu, faktinis transporto degalų vartojimo augimas rodo, kad visuomenė nereaguoja į degalų kainos didėjimą.

Tokie argumentai kelia tik liūdną šypseną, nes panašu, kad ministerija visiškai nesigilina į piliečių elgsenos priežastis. Todėl ir naujas mokestis, nors pristatomas kaip paskata atnaujinti automobilių parkui atnaijinti, liks tik dar vienu nauju būdu iš skurdžiausio sluoksnio ir vidurinės klasės gyventojų surinkti dar po vieną kitą šimtą eurų per metus. Įdomiausia, kad naująjį mokestį jau žadama lengvai apeiti – jis nebus taikomas transporto priemonėms, registruotoms, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje. Tad spėkite, kur automobilius pirks ir deklaruos visų pasienio rajonų gyventojai?

Visa tai matant, belieka paklausti – kodėl šiuo metu paskelbtas naujas tarnybinių automobilių konkursas Policijos departamente, tačiau jame perkamas net 31 dyzelinis ir nė vieno gražaus bei pūkuoto elektra varomo automobilio?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip vat

Taip vat portretas
Žodžiu eini į banką, arba perki lizingu su,, geromis '' palūkanomis, o užmiesčio gyventojai kur važinėjo į darbą už,, solidų '' atligį kur gauna dauguma vorele į darbo birzą išsirikiuos

Rokas

Rokas  portretas
Tas plikis Gentvilo afioru pridares, nebežino kaip įkasti. Žmonems. Dviratukas jo klička.

Sss

Sss portretas
Eina n....
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pandemija padėjo atrasti savanorystę
    Pandemija padėjo atrasti savanorystę

    Europos Komisijos (EK) duomenimis, prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Dabar nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti p...

  • XXI a. vergovė
    XXI a. vergovė

    Darbo kodeksas vis laisvėja, o požiūris į nedirbančius gyventojus griežtėja. Ilgalaikiai bedarbiai, atsisakę dviejų darbo pasiūlymų, ne tik savo pašalpos nebegaus, bet ir nebebus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...

    1
  • Už lango – marazmų snygis
    Už lango – marazmų snygis

    Kiekvienas Lietuvoje zylioja kaip moka. Štai visų stilistų stilistas jau lygina miestų eglutes: viena graži, apie kitą – nė žodžio, o į kaimietiškas net nepažvelgė. Koks yra esminis grožio kriterijus, niekas nežino, bet, prasid...

    7
  • Galimybių paso kaina
    Galimybių paso kaina

    Galimybių pasą (GP) pasiskiepijus galima gauti nemokamai. Visi kiti variantai kainuoja. ...

    17
  • Gyvenimas gerės
    Gyvenimas gerės

    Kai normalūs Europos klubai dar tik ruošiasi svarbiausioms sezono kovoms, Lietuvos futbolininkai ramiai pakuojasi daiktus skristi į Egiptą. Arba Turkiją. Ar dar kur nors, kur galėtų ekonominiu režimu praleisti ilgai lauktas atostogas. ...

    3
  • Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis
    Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis

    Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius padaugėja nelaimingų atsitikimų. Retas žino, kad pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos ...

    1
  • Veganui trūko meilės
    Veganui trūko meilės

    Diskusijų skatinimo ir politinio korektiškumo pritvinkusiame pasaulyje į žmogaus proto bei valios pastangomis sukurtus branduolinius ginklus dažniausiai žvelgiama priešiškai, tačiau šios masinio naikinimo priemonės turi ir sa...

    5
  • Civilizacijos sutemos
    Civilizacijos sutemos

    Senesnė už rašytinę istoriją, egzistavusi daugelyje kultūrų ir baisesnė už karą, turbūt yra tik vergystė. Šiandien, minint Tarptautinę vergovės panaikinimo dieną, tenka pripažinti, kad šios civilizacijos gėdos atsisakyta it...

    7
  • Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?
    Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?

    Prieš gerą mėnesį paskelbta, kad pačiame Kauno centre – tuščioje buvusio "Merkurijaus" kiemo vietoje – planuojama statyti 262 lengvųjų automobilių vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Rangos darb...

    6
  • Olimpinė diplomatija
    Olimpinė diplomatija

    Pandemijos sukelta sporto kalendoriaus suirutė tęsiasi. Kitaip nei įprasta, per trumpesnį laiką, vienerius metus, būsime išgyvenę net dvi labai keistas olimpiadas. ...

    1
Daugiau straipsnių