Nemokšos ir mokšos

Kiekviena valdžia švietimo sistemoje kažką parakinėdavo. Kažką uždarydavo. Kažko pripirkdavo. Mokytojai pastreikuodavo, išsikovodavo didesnius atlyginimus ir grįždavo dirbti. Daugiau niekas nesikeitė. Išskyrus egzaminų rezultatus. Ne tik rezultatus, bet apskritai išmoktus dalykus. Vis blogiau ir blogiau. Bet. Dugno, matyt, dar nepasiekėme.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė paskelbė skandalingą naujieną, kad abitūros matematikos egzamine pasiektas naujas rekordas. 35 nuošimčiai jaunuolių neišlaikė. Bet. Koks čia skandalas? Jokio. Visko kainos pas mus taip greitai keičiasi, kad vieni egzamino laikytojai užsirašo vienus skaičius, o kiti po minutės – jau kitus, treti – dar didesnius. Teisingas užduoties atsakymas, be abejo, dėl šios priežasties ir negali būti visų vienodas. Todėl egzamino neišlaikymas yra ne neišlaikiusiųjų problema, o egzaminuotojų.

Kita vertus, koks skirtumas, kokius atsakymus surašė abiturientai? Jokio. Skirtingose parduotuvėse, grožio salonuose, užeigose kainos irgi visiškai skirtingos. Tai – skandalas? Na, ne. Pardavėjų, padavėjų, pakirpėjų matematikos žinios nė kiek ne geresnės nei ką tik baigusio mokyklos suolo zulinti jaunimo. Reikėtų kasmet visiems perlaikyti šį egzaminą, o ne pulti kaltinti kažką ar dūsauti. Prekybininkai, kavininkai, plaukų padažytojai dar ir džiaugtis turėtų. Iš lankytojų, kurie nepažįsta skaičių, galima imti tiek, kiek nori. Svarbu, kad piniginė būtų netuščia.

Nieko nemoki – vis tiek įstosi aukštojon. Nes kiekvienas nemokša yra tokie patys pinigai, kaip ir mokša.

Bet. Piniginė lengvėja ir lengvės ne tik dėl didėjančios infliacijos. Egzamino neišlaikiusieji neturėtų tikėtis gerai apmokamo darbo. O gal programuotojams matematika nebūtina? Iki ir programuoji, kaip moki. Gal tai – kaip ir dviračiu važiuoti. Iki ir pats išmoksti, imi ir pats važiuoji. Mokykla to nemoko.

Gal ne vidurinė mokykla kalta dėl moksleivių. Gal – aukštosios mokyklos, kurios besivaikydamos studentų priėmimo kartelę nuleido taip žemai, kad ji praktiškai guli ant žemės. Nieko nemoki – vis tiek įstosi aukštojon. Nes kiekvienas nemokša yra tokie patys pinigai, kaip ir mokša.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VERKTI NORISI

VERKTI   NORISI portretas
DAUG MAŽ SUTINKU SU IŠREIKŠTOM MINTIM AUKŠT.M---KLŲ KARTELĖ GULI ANT ŽEMĖS\nebaigus vidurinę gali mokytis--tik mokiek, o šiaip išradingi reformatoriai kalti.Vidurinės m---klos taip reformotos jog tapo įslapstintos.PRADINĖS KAIP PRADINĖS...BET KAI vyresnių klasių vaikai mokosi fizikos ir tt šalia mokosi su kita mokytoja prie penkių pridėt devynis.../ir iš kiasės į kiasę aukštyn ,,keliauja,Panaikintas pedagoginis institutas /Mokyklose ir darželiuose gali dirbti studentės ir t t LABAI BAISU

Pranas Morkunas

Pranas Morkunas portretas
Kartą Prancūzijos Karaliui važiuojant pro miestą turėjo patranka iššauti jį sveikinant. Neiššovė. Meras pasiaiškino: Yra 23 priežastys-pirma-nebuvo parako, antra...Užteks , tarė Karalius , viskas aišku. Taigi Pirma priežastis- VISUOTINIS VIDURINIS MOKYMAS. Juk apie 1/3 nu negali baigti normaliai tos VIDURINIO, per prievartą neišmokysi.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių