Vieni politikai išloš, kiti pralaimės. O žmonėms dabar gyventi reikia. Su koronos ir kitais virusais. Kažin ar juos paguos force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybė, kuriai įvykus, šalis turi teisę nutraukti sutarties vykdymą be jokių neigiamų pasekmių. Jie vis tiek turės eiti į darbą ar dirbti nuotoliniu būdu. Jauniems tėvams reikės žiūrėti žiūrėti namie mažus ar mokyklinius vaikus. Mokyklos ir kitos mokslo kalvės uždraustos. Eiti atostogų? Mokamų arba nemokamų? Atostogos skirtos pailsėti su šeima, o ne pasaulio vargus vargti.

Aišku, reikia solidarizuotis. Kentėti kartu. Kas norėtų mirti? Tik savižudžiai. Bet jie išsižudę.O kad kitąžudžiai nešmėklinėtų, mokyklos ir universitetai uždaryti. Teatrai ir kinoteatrai. Bibliotekos ir knygynai. Koncertų salės ir sporto. Krautuvėlės ir parduotuvės. Kaip Italijoje. Neužtrenks durų tik vaistinės ir prekybos centrai. Visi sėdės namie. Bet ar visi neišsižadės ubago terbos?

Labiausiai dūsaujama, kad sustos vartojimas. Kad žmonės nebepirks naujų šaldytuvų, televizorių, skalbimo mašinų, automobilių. Kelionių ne tik į Italiją. Ir visur kitur. Valdžia dar sumažins verslui mokesčius. Leis vėliau sumokėti. Įlies į šalies ekonomiką krūvą pinigų. Kažkam išties nebus blogai. Gal net bus gerai.

Paprasti darbuotojai ir šiaip moka didesnius pajamų mokesčius nei verslas pelno. Covid-19 ar kitos negandos, žmonėms teks mokėti bankams už paskolas. Mokėti suderėtas palūkanas. Už butus, šaldytuvus juose. Ar viruso Covid-19 įkaitais paimti žmonės gaus kokias kompensacijas, kaip koncernai už nušalusius žiemkenčius?