Nepavykęs prisitaikymas prie klimato kaitos tampa esminiu EK prioritetu

Vakar Europos Komisijos pirmininke tapo vokietė Ursula von der Leyen, iki šiol ėjusi Vokietijos gynybos ministrės pareigas. Prieš balsavimą vykusioje rytinėje sesijoje būsimoji pirmininkė išsakė savo pozicijas dėl Europos Komisijos veiklos gairių ateinantiems penkeriems metams. Svarbiausios iš jų yra siejamos su klimato kaitos klausimu.

Klimato kaitos svarba Europos Sąjungai

Pagrindine žinia galima laikyti ne tai, kad Europos Komisija kaip institucija, anot U. von der Leyen, turi būti sudaryta lyčių lygybės principu. Kalbos esme tapo idėja, kad per savo darbo pirmąsias 100 dienų ji parengs ir pateiks Europos Sąjungai „žaliąją sutartį“, kurią įvardijo kaip klimato įstatymą ir kurioje būtų numatyti įsipareigojimai iki 2050 metų užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą. O Europa kaip regionas, pasak naujosios pirmininkės, taps vienu iš labiausiai palankių aplinkai globaliu mastu, nes naudotų tik atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie nedaro įtakos klimatui.

Paradoksu tapo tai, kad po tokių pozicijų išsakymo jos kandidatūrai priešinosi žaliųjų ir dalis kairiųjų Europos Parlamento frakcijų atstovų, kurių programose kandidatuojant esminiai kriterijai buvo orientuoti į klimatą, darnų vystymąsi ir žaliosios ekonomikos plėtrą. Pristatyme netrūko dėmesio ir investicijoms į klimato apsaugą. Jų pamatu, U. von der Leyen teigimu, turi tapti daugiašalis ES šalių bendradarbiavimas. Šiam klausimui buvo skirtas dėmesys ir aptariant kitas su saugumu susijusias temas.

Aplinkosaugos rizikas užgožia geopolitiniai veiksniai

Aplinkosaugos rizikos, kurių centre šiuo metu atsiduria klimato kaita, yra glaudžiai susijusios su kitomis globaliomis rizikomis ir gali jas sąlygoti. Tai supranta tarptautinės organizacijos – šiandien šių grėsmių pagrindiniais skelbėjais tampa Jungtinių Tautų Organizacija ir vis labiau šią sferą gvildenanti Europos Sąjunga. Pastaraisiais metais ES dėmesio centre nuolatos buvo geopolitiniai veiksniai, siejami su terorizmu, kariniais konfliktais, pabėgėlių klausimu.

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo kasmetinėmis ataskaitomis, stebima tendencija, kad nuo 2011 m. klimato kaitos faktorius tampa tendencija, kuri ne tik vyrauja politinėje darbotvarkėje, bet ir kelia didžiausią rizikos pavojų. Galingųjų valstybių atstovai pamažu suvokia, kad biologinės įvairovės praradimas nėra antraeilė rizika. Atvirkščiai – tai labai svarbūs procesai, galintys sukelti kitas globalias visuomenines, ekonomines, geopolitines rizikas, susijusias su maisto saugumu ar vandens atsargomis. Tą jau galime stebėti besivystančių valstybių regionuose, o situacijos Venesueloje ar Kuboje tampa realių grėsmių pavyzdžiais.

Ekstremalūs orų pokyčiai, žmogaus sukeltos katastrofos ir stichinės nelaimės vertinamos kaip mažiau grėsmingos iš dalies dėl to, kad jau egzistuoja bent preliminari infrastruktūra, strategijos ir suvokimas, kaip tokias situacijas suvaldyti. Tačiau klimato kaita verčia iš naujo permąstyti politines priemones ir naujai įvertinti, kas buvo pasiekta, o kas – ne, ypač po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijos, kadangi po šio susitarimo globali situacija pasikeitė kardinaliai. Tą sąlygojo JAV prezidento Donald Trump išstojimas iš šio susitarimo. Be to, Brazilijos prezidento rinkimus laimėjo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas Jairas Bolsonaro, kuris išsakė poziciją, kad saugoti atogrąžų miškus nėra Brazilijos prioritetas, o miškų kirtimas įvardytas kaip normali pramonės šaka.

Darnus vystymasis taps svarbesnis nei Europos kaimynystės politika

Jeigu Europos Komisija principingai imsis to, ką įvardijo naujoji pirmininkė, darnaus vystymosi koncepcija įgaus naują pagreitį Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad 2015-ieji buvo paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais, per ketverius metus nuo to laiko buvo pasiekta palyginti mažai iš deklaruotų pareiškimų. Valstybėms narėms reikės iš naujo įvertinti darnaus vystymosi tikslą, kuris yra nestabdant ekonominio augimo išsaugoti pagrindinius ekologinius procesus ir gyvybės palaikymo sistemas, išlaikant biologinę įvairovę. Neturint šio suvokimo, ekologinis sąmoningumas netaps visuotinai priimtina nuostata.

Dažnai kalbant apie klimato kaitą diskusijose kertine ašimi tampa valstybių ekonomika. Ekonominis progresas yra artimai susijęs su augančiu energijos poreikiu ir kylančiu iškastinio kuro sunaudojimu, todėl „žaliosios ekonomikos“ siekis yra pergalvoti pagrindinius pramonės energijos šaltinius, keisti požiūrį, skatinti ekologišką mąstymą versle. Jeigu per ateinančius 100 darbo dienų sulauksime žadėto progreso įstatymo pagrindu, tai bus didelis žingsnis visai Europai į priekį, taip pademonstruojant, kad yra suvokiamos svarbiausios globalios rizikos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip išmokti nesimokant
    Kaip išmokti nesimokant

    Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką. ...

    5
  • Paskutinieji du šimtai metrų
    Paskutinieji du šimtai metrų

    "JAV tikslas – išlaikyti patį didžiausią spaudimą Maskvai dėl pasitraukimo ir užsitikrinti, kad sovietų politinės, karinės ir kitos išlaidos išliktų aukštos tol, kol tęsis okupacija." (JAV prezidento Nacio...

    4
  • Laisvės alėjos ironikas
    Laisvės alėjos ironikas

    Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir ta...

    1
  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

    2
  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    3
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    8
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    6
Daugiau straipsnių