Klausyk, mieloji, sako smurtautojas. Tuojau vasario 16-oji, visiems ypatinga diena. Bent jau tokią dieną nesipykime. Kviečiu užsukti į prezidentūrą. Pabendrausime, gal net apsikabinsime (aišku, pandeminiais, neįpareigojančiais glėbiukais), gal net pasibučiuosime (suprantama, kad garsiniais, nekontaktiniais bučkiais). Ir pinigėlių jums paruošėme. Parodysime visuomenei, kad tokią dieną viskas yra gražu ir malonu.
Ne, sako nukentėjusioji, nereikia paradų. Tačiau nacionalines kultūros ir meno premijas paimsime. Ir jokių apsikabinimų, net bekontakčių. Kai pinigėlius teiksite, ranką galima spausti, bet į akis žiūrėti draudžiama. Gerai, sako smurtautojas, tik ateik.
Tačiau nukentėjusiajai vis tiek neramu. Kur garantijos, kad neįvels į voratinklį. Ne, nusprendė, į prezidentūrą neisime. Tačiau pinigėlius pasiimti reikia. Tai ką daryti?
Reikia pasitarti. Varto prezidento patarėjų telefonų knygą: patarėjai mega svarbos klausimais, maksi svarbos, midi svarbos, mini svarbos, mikro svarbos. Prie mikro svarbos jau galima ieškoti patarėjo meno klausimais: yra muilo, makaronų, melo klausimais. O, štai ir meno. Skambina patarėjui.
Ar galima pinigus gauti be rankų paspaudimų? Ar gali atvežti „Boltas“? Negali, jis ne valstybinės reikšmės. Ar prezidentas teiks savo rankomis, ar valstybės rankomis? Aišku, kad valstybės. Tada gerai. Tik tegul būna su pirštinėmis. Vis dėlto ne, geriau ne prezidentas. Ir tegul nieko nešneka. Kaip Knygų mugės rengėjai yra nurodę.
Buvo nuspręsta susitikimą perkelti į Sapiegų rūmus. Paskui menininkai persigalvojo – perkėlė į Valstybinę filharmoniją.
„Nesuprantu aš tų menininkų“, – atsiduso mikro svarbos klausimų skyriaus meno poskyrio patarėjas Slidus.
„Ir nereikia suprasti. Tai juk menas“, – paaiškino meno reikalus labiau išmanantis skyriaus vadovas Bimbam.
(be temos)