- Viktorija Razgun, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Požiūris: kasmetį laikrodžio rodyklių sukinėjimą gyventojai vertina labai kritiškai.
Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį vėl teks sukti laikrodžio rodykles. Atėjo pavasaris, ir vėl ta pati muzika. Naktį iš kovo 25 į kovo 26-ąją pasuksime valanda į priekį ir būsime „laimingi“ iki kito karto.
Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.
Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.
Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.
Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.
Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?
Kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?
Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.
Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.
Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.
Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?
Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Riteriai...
-
467-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL finalas: Kauno „Žalgiri...
-
G. Nausėda dalyvauja Bukare...
-
VDU Botanikos sode prasideda d...
-
Seimo posėdis dėl pirmalaiki...
-
Ūkininkų protestas prie Seim...
-
466-oji karo Ukrainoje diena...
-
J. Zwartendijko kambario atid...
-
TS-LKD prezidiumo posėdis Sei...
-
Neprinokusių vaisių vagysKasmetis mokslo vaisių raškymo procesas šiemet vyksta pagrindiniams mokslo sodininkams, pedagogams, šokant nervų rokenrolą. Dabar jau buvusiai švietimo sistemos tobulintojai panorėjus, rugsėjį nelyginių klasių mokytojai vėl...
-
P. Tamolė: reikia mokytis ginti tėvynę6Paulius Tamolė – aktorius ir režisierius, trijų vaikų tėtis, skautas, šaulys, o dabar – ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 801-osios nekinetinių operacijų kuopos karys. ...
-
Panelės su dalgiu maratonai7Visos mirtys – dėl nervų, vis kartoja aplinkinius stebintys gyvieji. Negalima būtų sakyti, kad taip verčia kalbėti ne faktai, o tik nuogos emocijos. Ypač dabar, kai regime tokį ATA dažnį. Vien gegužę iškeliavo A. Adamkienė, etnomuziko...
-
Miestų bronchitas1Visko pertekę savo moderniuose namuose lekiame į gamtą atgaivos ir stiprybės. Iš miestų žaluma išeina. Tiksliau, išstumiama. ...
-
Naujojo žmogaus portreto eskizaiVis dažniau mūsų viešojoje erdvėje, mokslo populiarinimo, publicistikos tekstuose ir pokalbiuose nuogąstaujant konstatuojama, kad gyvename labai didelių permainų laikais: nestabili geopolitinė padėtis, globalių problemų aštrėjimo gr...
-
Žmogiškosios klaidosKas nepadaro žmogiškųjų klaidų. Visi. Net ir ne žmonės. Pavyzdžiui, didelės valstybinės įmonės. Šiuo atveju kalbame apie monopolinius komunalinių paslaugų teikėjus. ...
-
Tvarumas: prieš statydamas suprojektuoji, kaip griausi1Tikriausiai visi esame girdėję apie darnų ar tvarų vystymąsi, bet ką šie žodžiai reiškia statybų sektoriuje? Europos žaliasis kursas, augantys pastatų energinio naudingumo reikalavimai, naujos pareigybės įmonėse, didesnės pradinės...
-
Gavrila buvo dekabristas3Daugelį dešimtmečių prancūzų karvedys Napoleonas (1769–1821) buvo laikomas tironu, despotu, uzurpatoriumi ir psichopatu, troškusiu valdyti pasaulį, o Rusijos bei kitų valstybių žmonės, kurių vaizduotę dirgino tariami korsikieči...
-
Palaužti arba sunaikintiTarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Ukrainos generalinės prokuratūros biuras paskelbė skausmingus skaičius – nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo 483 vaikai, 989 buvo sužeisti. Sako, dėl streso kai kurie vaikai nust...
-
Kai jie tingi, mums ramiauBarti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
