Nuleistos kartelės pagunda

Gerai atsimenu 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai visą dieną prie televizorių ekranų stebėjome karštas diskusijas Aukščiausioje Taryboje – skelbti nepriklausomybę dabar, nes kitos tokios palankios progos gali nebebūti, ar tenkintis suverenitetu, bijant sovietų susidorojimo.

Pamenu ir tuometinio Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio pergalingus žodžius jau visai dienai baigiantis, po balsavimo, kad Lietuvos Nepriklausomybės „Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą.“ Koks didis džiaugsmas buvo stebėti salėje kylančią trispalvę, girdėti giedamą Tautišką giesmę.

Atrodo, kad tądien pats dangus buvo nusileidęs ant Lietuvos žemės. Nepaisant visų grėsmių – mūsų tautai, su jos išrinktais atstovais priešakyje, pakako drąsos siekti bekompromisės laisvės ir atkurti nepriklausomybę.

Su jokiais kompromisais nesitaikstanti laikysena išgelbėjo Lietuvą. Šiandien ji gelbsti ukrainiečių tautą ginant savo laisvę ir tėvynę nuo Rusijos sukelto karo. Ukrainiečiams jau ne kartą siūlyta susitaikyti su Krymo bei Donbaso praradimu, ieškoti kitų kompromisų taikai pasiekti, tačiau, remiantis ir Lietuvos patirtimi, belieka palinkėti ir toliau būti laisvės bei tiesos pavyzdžiu pasauliui, ir jokiu būdu nenuleisti laisvės kartelės.

Šiandien ir mums patiems verta vėl prisiminti tą drąsą, kuria tądien degėme, nes kyla pagunda leisti laisvės kartelę žemyn jau kitose srityse: dėl šeimos sampratos, siekiant įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę ir ją prilyginti santuokai; dėl gyvybės apsaugos nuo pradėjimo akimirkos iki natūralios mirties – užuot plėtus pagalbos tinklą krizinį nėštumą patiriančioms moterims, joms siūlomas medikamentinis abortas; galiausiai, susiduriame su pagunda legalizuoti narkotines medžiagas, taigi, meluoti sau, o ypač jaunimui, kad jos yra saugios ir plačiajai visuomenei priimtinos. Visa tai daroma prisidengiant laisvės vardu.

Iškovoję laisvę, ir toliau turime kasdien ja rūpintis. Tegyvuoja laisva Lietuva!

Tačiau laisvę atsiedami nuo tiesos ir atsakomybės mes tiesiame kelius į tikrosios laisvės praradimą. Ne chaosas, kai leidžiama viskas, bet kaip tik dieviška prigimtinė tvarka ir tiesa mus išlaisvina nuo mūsų pačių silpnumo, nuodėmės, beprasmybės, ir suteikia gyvenimui prasmės perspektyvą.

2006 m. Popiežius Benediktas XVI kalbėdamas Europos parlamento nariams sakė: „Pagrindinis tikslas, kurio Katalikų Bažnyčia siekia tardama žodį viešojoje arenoje, yra asmens orumo apsauga bei skatinimas, todėl ji sąmoningai skiria ypatingą dėmesį principams, dėl kurių nevalia diskutuoti. Šiandien tarp jų aiškiai išnyra šie: gyvybės nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties apsauga; šeimos natūralios struktūros – kaip santuoka pagrįstos vyro ir moters sąjungos – pripažinimas bei skatinimas ir jos gynimas nuo bandymų padaryti ją teisiškai lygiareikšmę visiškai skirtingoms sąjungos formoms, kurios iš tikrųjų jai daro žalą ir prisideda prie jos destabilizacijos, aptemdydamos jos ypatingą pobūdį bei nepamainomą socialinį vaidmenį; tėvų teisės auklėti savo vaikus apsauga. Šie principai nėra tikėjimo tiesos, net jei jie tikėjimo ir geriau apšviečiami bei patvirtinami; jie įrašyti pačioje žmogaus prigimtyje ir todėl būdingi visai žmonijai. Tad Bažnyčios pastangos juos skatinti nėra konfesinio pobūdžio, bet skirtos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinės priklausomybės. Tokios pastangos juo reikalingesnės, juo labiau šie principai neigiami ar neteisingai suprantami, nes tai yra nusižengimas tiesai apie žmogaus asmenį, rimta žaizda, daroma pačiam teisingumui.“

Nors šie klausimai savo esme nėra išskirtinai bažnytiniai, šiandien Vakaruose Bažnyčia lieka viena paskutiniųjų prigimtinę tvarką drąsiai ginančių tvirtovių, saugančių Vakarų civilizacijos pamatus, jos klasikinę kultūrą, supratimą apie žmogų ir laisvę. Ji primena ir drąsina žūtbūt atsilaikyti prieš bet kokius kompromisus su sąžine ir eksperimentus su laisvės samprata.

2014 m., kreipdamasis į Europos Parlamento narius ir visus europiečius, popiežius Pranciškus perspėjo, kad „reikia būti atsargiems, kad nenupultume į dviprasmybes, kylančias iš žmogaus teisių sąvokos klaidingo supratimo ir piktnaudžiavimo ja. Šiandien reiškiasi tendencija reikalauti vis platesnių individualių teisių – norėtųsi sakyti individualistinių, – slepiančių nuo bet kurio socialinio ir antropologinio konteksto atsietą žmogaus asmenį <…>. Atrodo, kad su teisės sąvoka nebesiejama lygiai tokia pat esminė ir papildanti pareigos sąvoka, todėl individo teises galop imama teigti neatsižvelgiant, kad kiekvienas žmogus yra susijęs su socialiniu kontekstu, kuriame jo teisės ir pareigos yra sujungtos su kitų teisėmis ir pareigomis ir su pačiu visuomenės bendruoju gėriu. Todėl manau, kad šiandien itin svarbu pagilinti žmogaus teisių kultūrą, kuri mokėtų individualų, arba, tiksliau, asmeninį matmenį susieti su bendrojo gėrio matmeniu <…>.  Jei kiekvieno teisė darniai neorientuota į didesnį gėrį, ji galiausiai imama suvokti kaip neribota ir virsta konfliktų bei smurto šaltiniu.“

Apie šią grėsmę ne kartą įspėjo ir Popiežius Benediktas XVI, didžiausiu mūsų laikmečio mąstymo iššūkiu vadinęs reliatyvizmo diktatūrą, kai nebeturime visiems galiojančių moralinių normų ir visiems priimtinos absoliučios tiesos, o taip pat nebepripažįstamas ir tiesos šaltinio – Dievo egzistavimas, todėl tik mes patys sprendžiame apie gėrį ir blogį. Ir visgi, dar neseniai universalus supratimas ir sutarimas, kas yra laisvė, tiesa, gėris mus įkvėpė nepriklausomybės siekiui.

Tegul šiandienos šventė, brangus Kovo 11-osios prisiminimas, įkvepia ir mus nepasiduoti nuleistos kartelės pagundai. Būkime aktyvesni viešojoje erdvėje, politiniame, visuomeniniame gyvenime, aktyviai ir viešai puoselėkime savo pažiūras, liudykime Jėzaus Kristaus šviesą.

Iškovoję laisvę, ir toliau turime kasdien ja rūpintis. Tegyvuoja laisva Lietuva!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Pagaliau Vatikanas išreiškė absoliučios daugumos nuostatą: šeima - vyras ir moteris, santuoka - tarp vyro ir moters. Šlykščiausia būtų teisė vienalyčių dariniams leisti įsivaikinti vaikus – tai būtų jų psichologinis žalojimas ir tik tokių pat personų skaičiaus dauginimas

to tik

to tik portretas
ne suskaldė,o suvienijo,nespank nesąmonių

nuomonė

nuomonė portretas
Pagarba už ukrainieičų tautos palaikymą,ryžtą,kovą,nepasidavimą,tik reiktų skirti vyskupui legalizaciją nuo dekriminalizavimo.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    4
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    33
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
  • Ką ir vėl pasakys Afonia?
    Ką ir vėl pasakys Afonia?

    Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...

    8
  • Š. Vaitkus: palangiškiai pasakė, kad neišleis, ir neišleido
    Š. Vaitkus: palangiškiai pasakė, kad neišleis, ir neišleido

    Kaip žinia, šįsyk Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kurie sekmadienį vyko visoje Europos Sąjungoje (ES), mūsų šalies piliečiai nebuvo labai aktyvūs. Prie balsadėžių atėjo tik 28, 94 proc. Lietuvos rinkėjų. Palangoje balsuotojų ak...

    5
  • Teismo sprendimas: Palanga turi būti labiau pakanti alkoholio pilstytojams ir jų „laisvei“
    Teismo sprendimas: Palanga turi būti labiau pakanti alkoholio pilstytojams ir jų „laisvei“

    Teismo sprendimai, kaip sakoma, nekvestionuojami, ypač, jei jie būna su prierašu „neskundžiamas“. Patinka mums ar ne, bet privalome juos vykdyti. ...

    1
  • Vovos žinutė penziečiams
    Vovos žinutė penziečiams

    Beveik visą savo gyvenimą Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) svajojo pakeisti pasaulį. ...

    5
  • Sirgalių noras
    Sirgalių noras

    Vėl birželis ir vėl Lietuvos krepšinio lyderiai kuria įspūdingą spektaklį. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ dėl LKL čempionų titulų lupasi taip, kad pradeda priminti kadaise pasigėrėjimą kėlusias dviejų lietu...

  • Ar Kaune iškils paminklas Prezidentui A. Brazauskui?
    Ar Kaune iškils paminklas Prezidentui A. Brazauskui?

    Puiki mintis statyti paminklą prezidentui Algirdui Brazauskui Kaune šalia kitų mūsų valstybės vadovų. ...

    35
  • ECB ir palūkanos: kai vietoje šaliko gauni kaklaraištį
    ECB ir palūkanos: kai vietoje šaliko gauni kaklaraištį

    Vakar EuroposCentrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad d uotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač invest...

    1
Daugiau straipsnių