Nuotolinis mokymas(is) tik dalinai kompensuoja prarastas studijas

Visame pasaulyje susidarius neeilinei situacijai visuomenė susiduria su begale iššūkių įvairiose srityse. Vienas jų – ugdymo įstaigų veikla. Nuotolinio mokymo ir mokymosi galimybės šiais technologijų laikais tikrai labai didelės.

Visgi tokia mokymo(si) forma nebuvo kurta pakeisti visą ugdymo procesą mokyklose ar universitetuose. Todėl stebina kai kurių švietimo įstaigų pareiškimai apie tai, kad jos be jokio vargo gali perkelti visą studijų procesą į virtualią aplinką ir tam buvo pasiruošusios jau seniai. Ar tikrai viskas taip paprasta?

Dabartinė situacija aiški: studijų procesas Lietuvos mokyklose ir kai kuriose aukštosiose mokyklose, tarp jų ir Kauno technologijos universitete, buvo sustabdytas dviem savaitėms, kad ugdymo įstaigos suspėtų pasirengti tolimesniam masiniam nuotoliniam mokymui ir mokymuisi, kuris tęsis mažiausiai iki balandžio 13 dienos. Neatmetama galimybė, kad ir iki mokslo metų pabaigos.

Tam tikros studijų proceso dalys ir net ištisos studijų programos universitetuose nuotoliniu būdu vykdomos jau seniai – tai jokia naujiena. Studentai džiaugiasi individualiu mokymosi tempu, praktinių užduočių atlikimu ir atsiskaitymu naudojant įvairiausias technologijas bei priemones. Tai – patogu, nes studentai nepririšami prie rutinos tarp universiteto sienų, o šiuolaikinių technologijų padedami jie įgauna reikiamų žinių ir įgūdžių. Šiuo atveju, viskas suprantama.

Tačiau, kad tokios studijų programos būtų pilnai pradėtos vykdyti, universitetai rengiasi ne vienerius metus. Tam reikalingas didelis darbas: dėstytojų komandos suformavimas, plano paruošimas, naudojamų priemonių parengimas ir pritaikymas. Būtina tokia modulio dėstymo eiga, kuri ne tik išpildytų studijų planus, bet ir garantuotų pakankamą studentų įsitraukimą, o tą padaryti užtrunka.

Vis dėlto šiandien, esant force majeure situacijai, laiko neturime – pasirengimui, kad ugdymo procesas, sustabdytas viduryje semestro, sklandžiai vyktų toliau, buvo skirtos tik dvi savaitės.

Labiausiai nukentės technologinių mokslų studijos

Prisipažinsiu, nesu labai didelis nuotolinio mokymo(si) gerbėjas. Kokybine prasme tai – tam tikras bandymas kompensuoti tikrą veiklą. Žinoma, kai kuriems moduliams ar studijų programoms toks būdas – puiki išeitis. Tačiau kai kurių dalykų, ypatingai kalbant apie technologijų vystymą, vykdomus bandymus ir tyrimus, kurie yra neatsiejama kai kurių studijų programų Kauno technologijos universitete dalis, vykdyti nuotoliniu būdu nelabai įmanoma. Ir tai – didelė problema.

Kaip virtualioje aplinkoje atlikti chemijos ar fizikos laboratorinius darbus? Žinoma, pirmiausia galime viską apžvelgti ir įvertinti teoriniame lygmenyje, tada pasinaudoti papildytos ar virtualios realybės teikiamomis galimybėmis. Tačiau nusiėmus akinius realybėje situacija pasikeičia ir pasirodo, kad, pavyzdžiui, sunkio jėga veikia visiškai kitaip negu įsivaizdavo pasitelkdami virtualią realybę. Todėl virtuali aplinka gali tik dalinai kompensuoti prarastas fizines studijas, ypatingai techniškosiose specializacijose.

Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima būtų parengti inžinierių, kuris iki tol nebandęs visko pačiupinėti, nenaudojęs skirtingų metalų ar neišbandęs tam reikalingų įtaisų realybėje, kokio nors roboto konstravimui. Atėjus dirbti į realią gamybą fizinė patirtis – būtina.

Ten, kur reikalingas mokymasis, atliekant fizinius darbus, nuotolinis mokymas(is) tampa neįmanomas. Dėl šios situacijos atrodo keisti kai kurių švietimo įstaigų pranešimai apie visišką pasirengimą nuotoliniam ugdymui – kaip jūs esate pasiruošę? Kaip ketinate atlikti laboratorinius ir kitus praktinius darbus?

Kadangi galima situacija, kad šiuos mokslo metus teks pabaigti nuotoliniu būdu, iškyla didelis iššūkis dėstytojams ir studentams: privalome sugalvoti būdą, kaip kompensuoti studentų fizinių darbų neatlikimą, t. y. įvairių laboratorinių ir praktinių darbų užsiėmimus auditorijose.

Technologiniai iššūkiai: vietinių įrankių neturime, licenciniai – „nepaveža“

Pažvelkime į IT įrankius, be kurių nuotolinis mokymas neįmanomas. Reikalingos įvairios programos ir, žinoma, tiek švietimo specialistų, tiek besimokančiųjų informacinis raštingumas.

Dar prieš pradedant nuotolinį mokymą svarbu, kad viskam būtų pasirengta, o programos išbandytos. Nuotolinėms studijoms būtina turėti atsarginius variantus, kanalus, per kuriuos jos bus vykdomos, ir užtikrinti, kad visi jais mokėtų naudotis. Pavyzdžiui, jei „Zoom“ neveikia, visi žino, kad skubiai pereinama prie „Microsoft Teams“, jei „Microsoft Teams“ neveikia – pasileidžiam „BigBlueButton“ ir pan.

Labai aktualu, jei yra galimybės, kad programinė įranga, visa IT infrastruktūra, naudojama nuotolinėse studijose, kiek įmanoma būtų pačiose institucijose. Tarkim, programa „Microsoft Teams“, prasidėjus karantinui ir masiniam darbui iš namų, praktiškai visoje Europoje neveikė. Švietimo įstaigos tokiu atveju tik gali informuoti paslaugos teikėją apie sutrikimą, bet negali imtis jokių paslaugos atstatymo veiksmų. O paskaitos juk turi vykti numatytu laiku.

Vadinasi, norint kokybės reikia, kad naudojama infrastruktūra nuotoliniam mokymui (pokalbiams, paskaitų transliavimui, laboratorinių darbų aprašų įkėlimui arba kažkokios specialios programinės įrangos panaudojimui) būtų institucijos IT infrastruktūra, kad ją būtų galima valdyti.

Kyla klausimas, kokią infrastruktūrą turi institucijos Lietuvoje?

Dirva tarpti akademiniam nesąžiningumui

Dar vienas itin svarbus aspektas – studentų sąžiningumas. Kad ir kiek kalbėtume apie nuotolinių studijų galimybes, jų teikiamus privalumus, kurie leidžia dirbti ir mokytis per nuotolį, niekada negalime pasakyti, kas vyksta už kadro – galbūt atsiskaitymo metu kas nors stovi priešais ir studentui sufleruoja ar pateikia atsakymus.

Nėra jokių technologinių priemonių, kurios užtikrintų, kad studentas, sėdėdamas namuose – nesukčiauja. Nuotoliniu būdu niekaip negalima to patikrinti, todėl vartotojų identifikavimas tampa labai didele problema. Be to, ne visose disciplinose atsiskaitoma egzamino forma.

Tik iliuzija, kad galime sudaryti sąlygas nuotoliniam egzaminavimui. Šiuo atveju pritariu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimui atsisakyti ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų vertinimo. Ypač jaunesniems mokiniams sutelkti dėmesį ir mokytis ar atsiskaitinėti per nuotolį bus nelengva.

Be to, tikėtina, kad studentai nuotolinėmis studijomis manipuliuos, siekdami gauti geresnį vertinimą. Jau dabar gaunu laiškus apie tai, kaip „neveikia ryšys“ ar „reikia dažnai perkrauti kompiuterį“. Tai – auksinės sąlygos studentams manipuliuoti aplinkybėmis, nes techninės problemos galimos labai įvairios. Tačiau dalis studentų tuo gali piktnaudžiauti.

Tikėtis, kad visi yra motyvuoti intensyviai ir sąžiningai mokytis – naivu. Juk ir fizinėje aplinkoje kai kurie nuolat ieško būdų, kaip nusirašinėti ar kitaip sukčiauti – virtualioje erdvėje šiam tikslui suteikiama gerokai didesnė laisvė.

Svarbu mokytis eigoje

Žvelgiant į ateitį, rekomenduočiau prasidėjus masiniam nuotoliniam mokymui Lietuvoje, po dviejų ar trijų savaičių įvertinti, kaip sekėsi: kas įgyvendinta, išmokta, kokie tikslai pasiekti, kokios problemos stabdė ugdymo procesą, o kas pavyko sklandžiai. Galbūt netgi vėl padaryti pertrauką ir pakoreguoti darbo eigą.

Kol viskas pilnai neišbandyta, negalima žinoti, kas gali apsunkti procesą. O iššūkių gali būti visokių: jau dabar iš abiejų pusių – tiek iš mokyklos ar universiteto, tiek iš moksleivių ar studentų – kyla klausimai dėl žmonių turimų gebėjimų, ugdymo proceso vykdymo sklandumo, techninių galimybių ir su įranga susijusių problemų.

Nesmagu tai, kad nuotolinėmis studijomis šiuo metu kai kurie operuoja kaip ugdymo proceso išgelbėjimu koronaviruso akivaizdoje, užtikrinant prieš tai buvusią kokybę. Taip nebus – šiandien svarbu aiškiai tai suvokti. Neįgyvendintas studijų procesas bus kompensuotas tik dalinai, todėl susitaikyti su tam tikrais nuostoliais reikia jau dabar. Deja, bet taip verčia dabartinė aplinka ir susidariusi ekstremali situacija.

Susidūrus su problemomis pirmomis nuotolinių studijų dienomis, raginu visus nenuleisti rankų ir bandyti surasti tas priemones ir būdus, kurie leistų mokymo(si) procesą virtualioje erdvėje kuo labiau priartinti prie mums įprasto studijų proceso.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Dirbtinis intelektas, kalbos apie pramonė 4.0, skaitmenizavimas, bet pasirodo inžinierius čiupinėjimui ir fiziniam darbui ruošiamas. O ir kokybę sunku užtikrinti, nes fizinius rykščių didaktikos metodus per nuotolį sunku taikyti.

idiotas

idiotas portretas
vergai turi buti berasciai,link to ir einama.vidurines baigia pusgalviai 70%...

Aleksandras Targamadzė

Aleksandras Targamadzė portretas
Ir tai technologinio (KTU) studijų prorektoriaus straipsnis???
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
  • Žudiko bliuzas. Fragmentai
    Žudiko bliuzas. Fragmentai

    Jau šešiasdešimt metų žymiausi visų galų ekspertai neranda atsakymų į žmoniją kamuojančius klausimus. Kodėl 1960 m. gegužės 1 d. virš Sovietų Sąjungos sudužo amerikiečių žvalgybinis lėktuvas "Lockheed U-2&quo...

    5
  • Kultūros lūžio taškas
    Kultūros lūžio taškas

    Švelnėjant karantino sąlygoms randasi vis daugiau galimybių monotonišką dienų ritmą už uždarų namų durų paįvairinti atveriant jas į kultūrą, kuri yra pasiekiama jau ne tik virtualiai. Iki karantino paskelbimo Lietuvoje, kauniečiai...

    1
  • Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos
    Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos

    Aistė Balžekienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja Kiekvienam mūsų gyvenime tenka sutikti skeptikų arba net patiems išre...

    2
  • Z kartos drama
    Z kartos drama

    Dažnai sakoma, kad didžiausios pandemijos aukos – rizikos grupės asmenys, tačiau vertinant jos poveikį ne fizinei sveikatai, bet elgsenai, ji tapo gerokai sunkesniu išbandymui kitiems žmonėms: vadinamajai Z kartai. ...

    8
Daugiau straipsnių