- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Milkova
Manoji karta švenčia keturiasdešimtmetį. Žinia, tai amžius, kai jau galima siekti prezidento posto. Mano atliktos mini apklausos (subjektyvios, žinoma) duomenimis, nė vienas iš kalbintų pažįstamų bendraamžių apie tokį postą tikino nesvajojantis.
Manoji karta švenčia keturiasdešimtmetį. Žinia, tai amžius, kai jau galima siekti prezidento posto. Mano atliktos mini apklausos (subjektyvios, žinoma) duomenimis, nė vienas iš kalbintų pažįstamų bendraamžių apie tokį postą tikino nesvajojantis.
Tarp apklaustųjų – bent pora tokių, kurie, mano akimis, tokio posto siekti galėtų. Todėl jų atsakymus vertinu kaip pernelyg prastą savęs vertinimą. Priešingai nei poros šešiolikmečių merginų, garsiai postringaujančių, kad ateityje galėtų tapti prezidentėmis. Toks jau tas paauglių bruožas – save pervertinti.
O ar savęs neįvertinti yra mano kartos bruožas? Mano aplinkos bendraamžiai, kruvinųjų sausio įvykių metu tiesiog veržėsi į Vilnių – ginti televizijos, Seimo rūmų. Bet iš jų, tuomet šešiolikmečių, neišvažiavo nė vienas – neišleido tėvai. (Tada toks tėvų sprendimas atrodė tarsi nepagrįsta bausmė. Dabar galbūt turėčiau padėkoti, nes, nepaisant visų medalių ir kompensacijų, kyla abejonių, ar tikrai atitinkamai įvertinti tie, kurių artimieji ar jie patys paaukojo už laisvę tai, kas brangiausia – gyvybę, sveikatą?) Kai 1992 m. stojau į universitetą studijuoti humanitarinių mokslų, buvo tokių, kurie sukiojo pirštą prie smilkinio. Esą, reikia dirbti, o ne trintis universitete. Tada jau buvo metai, kai tautiečių delnai dažniau susigniauždavo ne trispalvei laikyti, o doleriams ar vagnorkėms skaičiuoti. Prasidėjo nusivylimas. Vieni sotinosi degtine, kiti – doleriais. Ne visi išliko.
O išlikusiųjų akyse vis dar matyti to nusivylimo nuosėdos. Gal kam keista atrodys ši asociacija, bet man ji beveik akivaizdi, suprantamas ir nenoras būti prezidentu. Nemažai 40-mečių atrodo per anksti pasenę, kai girdžiu kalbant, jog gyventi liko nedaug ir dar nekokybiškai. Patikėti tuo, kad tau dar daug kas prieš akis, trukdo ir tokie pavyzdžiai: keturiasdešimtmetė dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, savo srities profesionalė, socialinių mokslų atstovė, turinti daugiau nei dešimt metų darbo patirties, atleista iš buvusios darbovietės, niekaip neranda darbo. Tada susimąstai: ar priešpensinis amžius Lietuvoje prasideda nuo 40-ties?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
