Opozicijos pelėkautai

Formaliai daugumą Seime užsitikrinusi valdančioji koalicija šiek tiek iš tos laimės apsnūdo ir netikėtai įkliuvo į klastingos opozicijos paruoštus spąstus.

Redakcijos skiltis

Pastaruoju metu opozicinės partijos, nežinia, susiderinusios ar atsitiktinai taip sutampa, labai kryptingai ir, reikia pripažinti, sėkmingai demonstruoja rinkėjams, kad girdi ir bando įgyvendinti jų lūkesčius, bet negerosios valdančiosios partijos to neleidžia padaryti.

Dar vienas niuksas valdančiajai koalicijai – Seimo radikalo Petro Gražulio siūlymas parlamentarų skaičių sumažinti nuo 141 iki 71. Valdančiųjų atstovai išjuokė šią iniciatyvą ir P.Gražulį atvirai išvadino kvailiu. Vienintelė Seimo pirmininkė Irena Degutienė susivokė, kad ne viskas čia taip paprasta. Nors P.Gražulis ir populistas, idėja mažinti Seimo narių skaičių nėra jau tokia kvaila. Juolab kad taupant smarkiai mažinamas visas valstybės aparatas, tad kodėl Seimas turėtų būti išimtis? P.Gražulis nėra toks kvailas kaip atrodo ir žino, ką daro – absoliuti dauguma rinkėjų yra įsitikinę, kad parlamentarų per daug.

Dar vieną, kol kas patį skaudžiausią, smūgį valdančioji koalicija patyrė vakar, kai Seimas netikėtai pritarė opozicinės Krikščionių frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio pasiūlymui nuo kitų metų pradžios atkurti pernai sumažintas pensijas.

Tiesa, tai dar ne pasaulio pabaiga – Seimas šį pasiūlymą dar turės priimti, bet išsigąsti yra ko. Opozicijos atstovai nė kiek nesigėdydami pataikauja rinkėjams. Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas atvirai prisipažįsta šį pasiūlymą remiantis dėl to, jog susitikimuose su rinkėjais pirmiausia išgirsta klausimą, kada bus grąžintos sumažintos pensijos. Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė graudena, jog reikia atiduoti žmonėms po tuos dešimt, dvidešimt, trisdešimt litų, kuriuos iš jų valdžia atėmė.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasipiktinimo, kad šiam įsipareigojimui įgyvendinti itin liesame kitų metų biudžete reikėtų iš nežinia kur surasti net 600 mln. litų, niekas negirdi, o į jo pasiūlymą nurodyti galimus finansavimo šaltinius nereaguoja. Vietoj to V.Žiemelis atšauna, kad jei premjeras nesugeba surasti pinigų, jam laikas pasiieškoti kito darbo.

Tikėtina, kad galiausiai Seimo nariams užteks sveiko proto ir šios pataisos bus atmestos, tačiau Vyriausybė bus patyrusi daug žalos.

Viešųjų ryšių požiūriu valdančioji koalicija patiria vieną nokdauną po kito. Nenumaldomai artėjant savivaldos rinkimams rinkėjus pasiekia vis stipresni opozicijos siunčiami signalai – valdžia laikosi įsikibusi postų, bijo rinkėjų teismo ir nenori grąžinti atimtų pensijų. Jeigu opozicija valdančiuosius taip tiksliai ir išradingai talžys iki pat vasario pabaigos, neatmestina, kad per savivaldos rinkimus valdantieji gali patirti ir tikrą nokautą.