Padarėm bent vieną dieną

Redakcijos skiltis

Šį šeštadienį darėm. Ir padarėm. Ypač smagu, kad "Darom 2010" visos šalies mastu surengė ir sėkmingai įgyvendino jauni žmonės. Savo rankomis ir galvomis, be jokio užmokesčio. Ir į jų kvietimą daugiausia atsiliepė jauni žmonės.

Jų darbas turėjo daug didesnę prasmę, nei šeštadienį taip pat uoliai plušėjusių valdžios vyrų ir moterų bei verslo organizacijų atstovų. Neslėpkime, politikai ir verslininkai rinkti šiukšlių ėjo ne tik vedami kilnių tikslų, bet ir žinodami, kad tai dar viena puiki proga pasireklamuoti, išpopuliarinti savo vardą. Juos fotografavo, filmavo, kalbino. O daugybė jaunų žmonių į akciją susirinko ne reklamuotis, o tik dėl to, kad jiems tai iš tiesų rūpi. Mažai kas juos fotografavo ir filmavo, dar mažiau kalbino ar bent padėkojo.

Trečiąkart surengta aplinkos tvarkymo akcija "Darom 2010", žinoma, neišvalė Lietuvos. Nors pakelėse šeštadienį pūpsojo įspūdingos šiukšlių maišų krūvos (organizatoriai skaičiuoja, kad šiemet gali būti surinkta apie 15 t atliekų), jau kitądien po miestus skraidė polietileniniai maišeliai, ant žemės mėtėsi tušti buteliai, skardinės, tušti cigarečių pakeliai...

Vis dėlto net ir tai neužgožė gero jausmo, kad bent keletą valandų mūsų visų Lietuvoje buvo švariau. Dar smagiau, kad kasmet "Darom" akcijos dalyvių vis daugiau. Per "Darom 2008" akciją Lietuvą švarino tik 5 tūkst. žmonių. Jie surinko daugiau nei 1 t šiukšlių. "Darom 2009" akcijoje dalyvavo jau per 50 tūkst. dalyvių. Rezultatas – 10 t šiukšlių. Šiemet šiukšles rinko jau apie 100 tūkst. žmonių. Kiek jų bus kitąmet? Jeigu tokiais tempais plis švaros virusas, po dar kelerių metų jau nebereikės jokių proginių atliekų tvarkymo akcijų, nes kiekvienas sąmoningas Lietuvos gyventojas bus įpratęs gyventi švariai, rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, bus išdrįsęs sudrausti kiekvieną, kuris leidžia sau savo atliekas numesti kur papuola.

O visa tai, ką bando daryti valdžios institucijos, kas siūloma už didžiulius pinigus rengiamose, bet niekaip neįgyvendinamose strategijose, vizijose ir projektuose, dūla stalčiuose arba virsta nesibaigiančiu procesu. Ar taip atsitiko ne dėl to, kad nebemokame dirbti be projekto, teorinio pagrindimo, galimybių studijos ir vizijos šimtui metų į priekį?

Akcijos "Darom" pavyzdys rodo, kad Lietuvoje būtų ir biurokratijos saulėlydis, ir verslo saulėtekis, pavyktų ir aukštojo mokslo, ir sveikatos apsaugos, ir net "Sodros" reforma, jei dirbtume savo rankomis ir galva. Jei Prezidentė ne tik sakytų "negerai", bet ir parodytų, kaip "gerai", jei Seimo nariai priiminėtų savo, o ne lobistų parengtus įstatymus, jei Vyriausybė, prieš priimdama sprendimus, ne tik klausytųsi, bet ir išgirstų. Kadangi šiukšles savo rankomis rinko ir Prezidentė, ir Seimo pirmininkė, ir premjeras, turėkime vilties.