Kaip ir buvo galima tikėtis, margoji publika iškart suvedė galus – esą G. Nausėda čia drėbtelėjo aliuziją į sėdmenų sekso fenomeną. Tokį įtarimą iškart konkretizavo pati teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Įžvalgumas vertas naujos tatuiruotės.

A. Armonaitė perėmė šią priekaištų estafetę ir rėžė moralą šalies vadovui. Esą nėra reikalo užsienyje vaizduoti tolerantiško, o grįžus vėl tapti homofobu.

Dar įdomiau tapo, kai p. Aušrinė ėmė aiškinti, kad tokie Prezidento pasisakymai gali daryti ekonominės žalos valstybei, esą niekas nenorės bendradarbiauti su „ksenofobinėmis, homofobiškomis, transfobiškomis, seksistinėmis vyriausybėmis ir valstybėmis“.

Žodžiu, išeitų, kad sėkmės ekonomika privalo būti susijusi su anksčiau minėtu fenomenu.

Inspiracijos, kad talentingas gali būti tik homoseksualas, yra Mikės Pūkuotuko mėginimas vienu balionėliu pakilti į orą.

Ir jau visai klaikumos atsivėrė, kai gerb. šypsenos ministrė ėmė argumentuoti: „Esminis ekonomikos resursas yra talentas. O talentai neauga valstybėse, kuriose grupės stigmatizuojamos.“

Oba. Čia jau visi turėtų suprasti, kad talentas yra tiesiogiai susijęs su homoseksualumu?

Na, taip, iš tiesų tarp gėjų ir lesbiečių buvo ne vienas talentingas žmogus. Pvz., H. Ch. Andersenas, O. Wilde’as, F. Schubertas ar S. Lagerlöf. Tačiau inspiracijos, kad talentingas gali būti tik homoseksualas, yra Mikės Pūkuotuko mėginimas vienu balionėliu pakilti į orą. Jei logiškų argumentų pritrūksta, nebūtina dėl to imti laikyti visus durniais.

O ir tas besaikis troškimas parodyti savo dekoratyvinį „teisumą“ ar pomėgis kitiems į akis nuolat pūsti „tiesą“ nėra labai jau sumani politinė technologija. Kaip kažkada sakė kultinis dainininkas G. Michaelas, „tiesoje nėra paguodos, viskas, ką joje rasite, yra skausmas“. Taip jis, beje, kalbėjo apie savo sopulingą nuokrypį, madam.

P. S. Ir nebus jokio tarptautinio skandalo, jei to raibo įstatymo Prezidentas nepasirašys.