Paminklas žmonių kvailumui

Kasmet paskutinį kovo savaitgalį keli milijardai žmonių puola persukti laikrodžių rodykles viena valanda pirmyn. Paskutinį spalio savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika milijardų laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies tai turėtų atrodyti, kaip visuotinis pamišimas...

Norinčiųjų pergudrauti laiką, pavasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn ir atgal, Vakaruose atsirado per Pirmąjį pasaulinį karą per energetines krizes, nors idėją dar XIX a. pasiūlė B.Franklinas. Pradėjo vokiečiai ir anglai. Sako, tai labai patikę fabrikantams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, skriausdami darbininkus, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais tiek pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną ilginusį poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių išspaustų.

Kadangi ponai, kaip kažkas pasakė, yra valdžioje arba prie valdžios, Vakaruose laiko kaitaliojimas greitai išplito. Buvusioje Sovietų Sąjungoje XX a. aštuntą dešimtmetį irgi buvo susigundyta šiuo kapitalistų išradimu. Lietuvoje po 2000–2003 m. pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio ponų valia ši tradicija buvo atgaivinta. Neva taupoma energija, net šviesus paros metas pailgėja... Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos.

Dar daugiau: JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchenas su savo studente Laura Grant nustatė, kad laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai – skatina sunaudoti daugiau energijos. Jie trejus metus stebėjo daugiau negu 7 mln. elektros skaitiklių parodymus prieš vasaros laiko įvedimą ir jį įvedus.

15 vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontrolinė grupė, kad būtų galima eliminuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino – apygardos, kurios vasaros laiką įsivedė tik 2006 m., ėmė naudoti elektros net daugiau. Vietoj laukto sutaupymo – suvartota dar daugiau, nes žmonių įpročiai ir energijos vartojimo būdai nuo praėjusio amžiaus gerokai pasikeitė – atsirado daugybė naujų buitinių prietaisų.

Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi įjungti šviesą. Mitas apie energijos taupymą moksliškai buvo nuvainikuotas.

Kelerius metus trukęs tyrimas Rusijoje irgi parodė, kad kalbos apie sutaupomą elektros energiją tėra mitas. Perėjus prie vasaros laiko, elektros sutaupoma tik per pirmas tris savaites ir tik 0,01 proc. Tos energijos Rusijai užtektų dviem valandoms.

Perėjus prie žiemos laiko, energijos sunaudojama 0,02 proc. daugiau. Iš viso dėl laiko kaitaliojimo Rusijoje elektros energijos sunaudojama 0,01 proc. daugiau.

Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai baigiasi fiasko su liūdnomis padariniais. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingos paros ir sezonų ciklų kaitos. Gyvuose organizmuose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysim, tamsoje uždarytas gaidys užgiedos tuo pat metu, nematydamas, aušta ar ne.

Tyrimai Rusijoje parodė, kad laiko keitimas gyvuliams sukelia stresą, nes sutrinka jų maitinimo ciklas. Karvių fermose po laiko pakeitimo 3–4 savaites karvės duodavo iki 20 proc. mažiau pieno. Pakeitus laiką, paukštynuose 3–4 savaites vištos dėdavo iki 15 proc. mažiau kiaušinių. Dėl to kai kuriose Rusijos srityse jau anksčiau žemės ūkiuose buvo atsisakyta kaitalioti laiką.

Žmogus – irgi gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis taip pat reguliuoja organizmo veiklą. Pavyzdžiui, daugelis darbo dienomis pabunda prieš suskambant žadintuvui arba iš viso juo nesinaudoja. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Rusijoje po laiko pakeitimo per pirmas savaites išaugdavo: miego sutrikimų – 22 proc., psichikos susirgimų – 17 proc., infarktų – 12 proc. Pastebėta, kad sumažėjo darbo našumas ir išaugo avaringumas keliuose.

Nauda valstybei dėl gyventojų mokesčių už didesnį sunaudotos energijos kiekį – apie 1 JAV dolerį vienam gyventojui. Žala, kurią patiria valstybė dėl sumažėjančio darbingumo, išaugusių išlaidų padažnėjusiems susirgimams gydyti, dėl didėjančio avaringumo ir kt. – apie 126 JAV dolerių vienam gyventojui.

Pagaliau sveikas protas Rusijoje nugalėjo – nuo 2011 m. rudens laikrodžių rodyklės nebesukiojamos. Tuo keliu pasuko ir Ukraina bei Baltarusija. Tiesa, atsirado pramonininkų lobistų, kurie Rusijos Dūmoje bando viską grąžinti atgal.

Ypač neigiamai veikia perėjimas į vasaros laiką, kai tenka keltis 1 val. anksčiau. Visi mano apklausti pažįstami tvirtino, kad po rodyklių persukimo pavasarį 1–2 savaites jaučiasi neišsimiegoję, blogos nuotaikos.

Laiko kaitaliojimui ypač jautrūs vaikai ir nemaža dalis suaugusiųjų. Apie tai seniai kalba specialistai ir daugybė žmonių, kenčiančių nuo laiko kaitaliojimo diskomforto. Deja, verčiantieji mus tai daryti, jokių neigiamų laiko kaitaliojimo padarinių pripažinti nenori ir visaip bando įpiršti mitą, koks tai puikus ir naudingas dalykas. Vieno straipsnio autorius pastebėjo, kad tai yra vergvaldžio sindromas – valdžioje atsidūrusiųjų noras priversti milijonus žmonių klusniai vykdyti valdžios nurodymus.

Tiesa, buvo šiokia tokia viltis – keletas praėjusios kadencijos Seimo narių siūlė atsisakyti šios nevykusios tradicijos. Deja, vyriausybėms neužtenka politinės drąsos pasipriešinti ES primetamai tvarkai... Kaip ir neatsirado nė vieno drąsuolio pasakyti griežto „ne“ ES reikalavimui anksčiau laiko uždaryti specialistų viena iš saugiausių Europoje laikytą Ignalinos atominę elektrinę.

Nepadėjo net suvokimas, kad tapsime kaip niekad priklausomi nuo Rusijos, o šalia Lietuvos vietoj vienos atsiras dvi dar galingesnės atominės. O taip norėtųsi, kad atsikratytume dar iš praėjusio šimtmečio pradžios atklydusio absurdiško laikrodžių terorizavimo įpročio. Parodykime nors kiek drąsos ir nugriaukime tą paminklą žmogaus kvailumui – šį pavasarį pasukime laikrodžių rodykles valandą į priekį ir daugiau jų nelieskime. Manau, vasaros laikas Lietuvai būtų pats tinkamiausias visus metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rj

rj portretas
ka padarysi jei debilai ir ES padlaiziai valdzioje sedi .lips suda est tai ir esim jeigu ES palieps

Linksmas

Linksmas portretas
Man patinka laiko kaitaliojimas ir situacija, kai visi laksto, niekas nežino kiek valandų ir į kurią pusę sukti. Tai džiugina. Taip norisi prisidėti prie bendros beprotystės ir imt visiems spardyti sub.... .

dzin

dzin portretas
man patinka, kaip del to laiko keitimo sika i bata luzeriai, depresininkai, lietuviai ir kiti zyzlos. man jokio skirutmo kada as kelsiuos, o ligoniui tai tik dar veina priezastis depresuoti ir pasikarti, ne laiko keitimas tai tuoj kita priezasti ras, tad jei norime atsikratyti luzeriu keiskim laika, jie patys save isgalabys ir dzin del ju
VISI KOMENTARAI 42

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių