Paranoja – Putino režimo arkliukas

Neturėtume pataikauti Kremliaus troškimui vaizduoti save piktavalių užsienio jėgų auka.

Buvau nuliūdintas, bet nenustebau radęs save vėl įtrauktą į Kremliaus finansuojamo kanalo RT sudarytą didžiausių „rusofobų“ dešimtuką. Atmesti kritiką kaip išankstinį nusistatymą – lengviausias ir pigiausias būdas ją atremti.

Sąrašas atrodo padrikas: krūva anglų ir amerikiečių veikėjų, analitinių centrų, žiniasklaidos kanalų ir viešųjų institucijų, įskaitant Britanijos parlamento komitetą, tyrusį „melagingas naujienas“. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau mįslingai įspraustas į dešimtąją vietą, bet iškilių Kremliaus priešininkų nėra.

Kad ir koks silpnas būtų šis kasmet skelbiamas sąrašas, fenomenas, kuriam jis atstovauja, yra tikras. Rusijos užsienio ir vidaus politika yra maitinama sąmokslo teorijomis, kurių visų bendras požymis – vaizduoti bet kokią kritiką ir nepasisekimus kaip piktavališkų išorinių jėgų veiklos rezultatą.

Nauja knyga „Rusijos tvirtovė“ (Fortress Russia), parašyta Lidso universitete dirbančio Iljos Jablokovo, piešia išsamų ir nerimą keliantį paveikslą, kokia buvo šios mąstysenos raida postsovietinėje Rusijoje. Pakampiuose tūnoję praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio sąmokslo teorijų šalininkai kaltino Vakarus išardžius Sovietų Sąjungą, kad būtų galima pasiglemžti jos gamtinius išteklius. Iš tikrųjų sovietinė santvarka žlugo visų pirma dėl to, kad ji neveikė. Nebuvo jokio piktavališko plano – juk pašaliečius dažnai glumindavo šio proceso padariniai, pavyzdžiui, Ukrainos nepriklausomybė, Vokietijos suvienijimas, taip pat ES ir NATO plėtra. Ištaškėme milijardus, mėgindami užkirsti kelią skurdui ir išgelbėti demokratiją, bet tik pamatėme, kaip šiuos pinigus vagia sukčiai, o šalį užvaldo KGB.

Vadovaujant prezidentui V. Putinui įprotis viską aiškinti per sąmokslo prizmę tapo vyraujantis ir šiuolaikiškas. Esą Europos Sąjunga ir NATO suplanavo apsupti Rusiją, kurstyti neramumus marionetinėse valstybėse, tokiose kaip Ukraina, siekiant persitempti jas į Vakarų stovyklą. Ranka rankon su piktų kėslų turinčiais turčiais, pavyzdžiui, George'u Sorosu, jos užsimojo panašias schemas pritaikyti ir pačioje Rusijoje, išnaudodamos vietinius išdavikus: šnipus ir pakalikus, apsimetančius opozicijos aktyvistais, akademikais ir žmogaus teisių gynėjais. Bet kas, gaunantis lėšų iš užsienio, dabar įvardijamas „užsienio agentu“ ir privalo vykdyti varginančias registracijos taisykles bei tampa slaptosios policijos šniukštinėjimo taikiniu. Dabar madingas rusofobijos terminas iki puolimo prieš Ukrainą 2014 metais oficialiojoje propagandoje būdavo itin retas. Mūsų dienomis jis visur išplitęs.

Vis dėlto veiksmingiausi Kremliaus kritikai yra patys rusai, tokie kaip Aleksejus Navalnas – kovos su korupcija aktyvistas, neseniai paleistas iš kalėjimo. Iš tikrųjų nei aš, nei kas nors iš „pagrindinio dešimtuko“ niekaip negalime prilygti jo talentingai sukurtiems vaizdo įrašams, pliekiantiems režimo brutalumą, pompastiką ir sugedimą. Kadangi šio gana nacionalistiškai nusiteikusio ruso apšaukti rusofobu negali, režimas jį juodina kaip Amerikos marionetę.

Dar vienas RT ir jos sąjungininkų mėgstamas argumentas – kad užsieniečius kritikus motyvuoja godumas: pavyzdžiui, noras pasididinti knygų perkamumą. Tik iš tikrųjų tokia taktika naudojasi pati Maskva, ir tai tęsiasi jau daug metų. Jos kišenėje tupi daugybė užsienio bankininkų, teisininkų, sąskaitininkų, viešųjų ryšių darbuotojų, konsultantų ir kitų Kremliaus talkintojų, mintančių režimo puotos likučiais.

Fantastinė saga apie teisiąją Rusiją, apsiaustą grėsmingo išorinio pasaulio, padeda nukreipti dėmesį nuo tikrosios padėties. Tačiau jai reguliariai reikia naujų netikėtų siužeto vingių. Vieną jų pateikė karas Sirijoje, kitą – konfliktas Ukrainoje.

Deja, pastaruoju metu žiūrovai vėl pradėjo muistytis. Pono Putino populiarumas smunka, tempiamas žemyn pensijų reformos, kurios našta daugiausiai tenka neturtingiesiems, kai valdantysis elitas – naujieji aristokratai – gyvena groteskiškoje, niekinančioje prabangoje. Tai puikiai iliustruoja „Instagram“ paskyra „Turtingieji Rusijos vaikai“ (Rich Russian Kids) – vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip Sankt Peterburge oligarchų atžalos žeria pinigus pro automobilio langus, kad pasimėgautų reginiu, kaip praeiviai galvotrūkčiais puola jų rinkti.

Dėl šios priežasties turėtume būti atsargesni kariniuose reikaluose. Ponas Putinas jau pademonstravo nerimą keliantį polinkį nerūpestingai pliaukšti apie branduolinius ginklus. Prezidento D. Trumpo karinga kalba apie JAV pasitraukimą iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), itin svarbaus 9-o dešimtmečio ginklų kontrolės susitarimo, yra labai didelė klaida. Reikia pripažinti, kad Rusija jau iš anksčiau galvoja, kad dėl amerikiečių priešraketinės gynybos sistemų Europoje šis susitarimas yra tapęs atgyvena, todėl vysto nerimą keliančią nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų sistemą, tiesiogiai pažeisdama sutarties taisykles.

Tačiau atsakyti tuo pačiu būtų klaida. Negyvename 9-ame dešimtmetyje, kai stiprinti JAV branduolinį potencialą Europoje buvo gyvybiškai svarbus NATO ryžto išbandymas karybos požiūriu pranašesnio priešininko akivaizdoje. Išmesti į šiukšlių dėžę INF sutartį reikštų, kad gyvenimas taptų daug pavojingesnis. Lygiai taip pat nutiktų Senajame žemyne sutelkus daug itin lengvai paleidžiamų branduolinių ginklų, kaip norėtų kai kurie amerikiečiai (ir gynybos užsakymų rangovai). Tai sukiršintų Europos visuomenę ir išprovokuotų kaip tokį transatlantinį ginčą, kokio siekia Kremlius.

Branduolinio ginklavimosi lenktynės tik sustiprintų Rusijos apsupties mentalitetą ir suteiktų režimui naujų dingsčių imtis tramdyti nepaklusniuosius bei reikšti įtūžį. Be to, Rusija imtų atrodyti svarbesnė negu iš tikrųjų yra.

Mūsų požiūris šio sudėtingos padėties neatspindi. Ilgiau kaip pastaruosius 30 metų buvom malonūs nedidelei saujelei bjauriai besielgiančių, bet pompastiškų rusų, ir nuvertindavome arba atvirai reikšdavom priešiškumą daugumai malonių ir kuklių šios tautos atstovų. Tai iš principo neteisinga ir tik padeda Kremliui regzti pasakas apie rusofobiją. Atiduoti pagarbą Rusijos milžiniškam indėliui į pasaulio kultūrą būtų gera pradžia. Be to, konkrečiai režimo vykdomų nusikaltimų neturėtume plakti į vieną krūvą su „rusais“ bendrąja prasme.

Sudarinėti išsamius priešų sąrašus yra netikęs vaikiškas įprotis, bet jis kelia nerimą, kai pasireiškia suaugus. Turėtume viltis, kad Rusijos dabartiniai – arba ateities – lyderiai iš to išaugs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nesuprantu kaip nusirito Lietuva nuolat spausdindama šio anglikono rašliavas. Jo gi niekur kitus niekas nespausdina, tai jis čia sau prieglaudą susirado?

P.

P. portretas
"Paranoja – Putino režimo arkliukas". Landsbergio režimo taip pat.

Kęstas

Kęstas portretas
Kol mes visi žiūrime į Rusijos pusę, Dalia Grybauskaitė susidėjo su Kinijos globalistais. Tokių politikų, kaip ji, Lietuvoje yra daug. Ar verta Lietuvos pensininkams balsuoti už tuos politikus, kurie kovoja už globalizaciją? Ne. Globalizacija išvežė mūsų darbus, pavyzdžiui linų pramonę, į Kiniją, tokiu būdu globalizacija žymiai sumažino mūsų atlyginimus ir pensijas, kurios priklauso nuo tų mūsų atlyginimų. Norite didesnių atlyginimų ir pensijų - balsuokite už tuos politikus, kurie remia JAV prezidentą Donaldą Trumpą kovoje su globalistais, tokiais, kaip Dalia Grybauskaitė. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    1
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    8
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių