Iki rinkimų dar vos ne pusė metų, o jau matome, kaip partijos susipriešino vienos su kitomis. Trys net susivienijo kovai, nes pagal apklausas jos esą turėtų gauti daugiau balsų rudenį į Seimą. Kol kas vis dar valdančiosios irgi kalba apie anų, buvusiųjų valdžioje, klaidas, ir viskas pavirsta į tokią politinę sumaištį, kad sunku net suvokti, kas iš tiesų čia su kuo ir prieš ką.

O dar yra ir kitos partijėlės, kurios taip pat turi savo tikslų, nors jų niekas ir nežino. Ko, pavyzdžiui, Lietuvos politinėje padangėje siekia Gyvenimo logikos partija, kuri kažkada garsėjo ne tik savo pavadinimo keistumu, bet ir ryšiais su fašistuojančiais elementais, politinių kovų tikslui kažkada susibėgusiais Tytuvėnuose ir susipjovusiais tarpusavyje?

Ne kartą skaitėme, kad partijos vienos prieš kitas naudoja ir vadinamąsias juodąsias technologijas, reikiamu metu į viešumą "išmetamos" kompromituojančios istorijos, žeminanti informacija, reikalinga sunaikinti politinį priešininką. Ta informacija kaupiama iki rinkimų ir prieš pat juos "kažkas" ją lyg netyčia staiga paskleidžia.

Tokia praktika tapo tiesiog tikra Lietuvos bėda ir politinio gyvenimo tragedija. Moralei ir etikai čia vietos apskritai nėra.

Manyčiau, politikai, kad ir kaip prieštarauja vienas kitam, turėtų išlaikyti taktą ir nenutolti nuo žmogiškumo. O svarbiausia problema yra tai, kad tose tarpusavio kovose ir rietenose neretai naudojami ginklai atsisuka prieš pačią valstybę, prieš Lietuvą. Atėjo toks laikas, kad Lietuva niekas nebesirūpina, rūpi tik asmeninė karjera ir asmeniniai principai. Lietuvos mūsų politiniame gyvenime tarsi nebėra visai.

Tad dabar pats laikas pagaliau prisiminti, kam ir dėl ko dirba politikai ir ypač tie, kurie sėdi ar ruošiasi sėdėti Seime. Visos jėgos turi būti skiriamos Tėvynei, o ne vienas kito mindymui. Juk ne veltui sakoma, kad galybė yra vienybėje. Todėl ir partijos turėtų vienytis ne vienos prieš kitas, o darbui dėl Tėvynės ir jos žmonių gerovės.