O štai buvusi to paties „valstiečių“ lyderio dešinioji ranka ir smegenys – A. Širinskienė – ėmė ir prisišliejo prie R. Žemaitaičio. Nuspręsta: į Seimo rinkimus rudenį ji koja kojon žengs su „Nemuno aušra“. Gerai tai ar blogai, parodys ateitis. Buvęs ir vėliau atskilęs vėlgi to paties „valstiečių“ vado protežė S. Skvernelis mano, kad perbėgėlė turi visai realius šansus būti išrinkta. Kaip tai įvertins rinkėjai, tai jau kitas klausimas.

Naują politinės karjeros puslapį verčia ir dar vienas žinomas asmuo – P. Gražulis. Ne taip seniai netekęs parlamentaro įgaliojimų, pačiam sau netikėtai (įvardijęs tai netgi Dievo stebuklu) laimėjo EP mandatą ir važiuos reziduoti į Briuselį. Tiesa, prie Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos EP jam prisijungti taip ir nepavyko (esą reikėjo pasiaiškinti, kodėl jis buvo išmestas iš Seimo). Tačiau politikos liūtui tai ne bėda. Anot P. Gražulio, „yra ir kitų pasirinkimų, kur nereikia niekam nieko aiškintis“.

Žodžiu, geras dalykas ta pasirinkimo laisvė, gali rinktis, su kuo draugauti, prie ko šlietis, pas ką važiuoti į svečius.

Štai Kremliaus V. Putinas, lydimas naikintuvų, saugiai nusileido pas draugą Kimą ant raudono kilimo. Tiesa, jo kelionių žemėlapis nėra platus, bet šiokia tokia pasirinkimo laisvė dar išliko.