Šią savaitę prie uždarytų miestų stojo ir dar stos 7 tūkst. pareigūnų. Jie jau girdi ir dar išgirs į akis sakomų daug gražių žodžių apie karantiną valdančių politikų sprendimus. Grįžę namo po sunkios darbo dienos, jeigu padarys klaidą ir atsidarys "Facebook", ten pamatys dar daugiau ir jiems pilamų keiksmų. Iš tų, kurie mėgino prasmukti, bet buvo grąžinti.

Sportininkai, dėstytojai, treneriai, dainininkai. Dešimtys, šimtai, tūkstančiai žmonių kasdien gauna vakcinų. Suprantu silpniausius, jiems būtina. Tačiau dabar jau skiepijami toli nuo rizikos grupių nutolę žmonės.

O pareigūnai – tik jeigu pasiseks.

Kaip pasisekė Kauno pareigūnams. Nes meras turėjo drąsos jiems skirti vakcinų. Kaip ir Šalčininkų pasieniečiai, nes ten tiesiog sandėliuose dulka šimtai vakcinų ir jas reikia panaudoti. Gerai, kad pareigūnai po ranka pasitaikė, o ne treneriai.

O gal užteks tyčiotis iš pareigą šaliai atliekančių žmonių?

Jeigu vidaus reikalų ministrė dar stengiasi būti dėmesinga ir kalbasi su mumis, tiesa, kol kas tik pažadais, tai teisingumo ministrei pareigūnai tarsi neegzistuoja. Suprantu, nauja sritis, nelengva. Bet ignoruoti jos ministerijai pavaldžių Kalėjimų departamento pareigūnų taip pat negalima.

Jau paskiepyta per 300 tūkst. žmonių. Balandį laukiama 0,5 mln. vakcinų. Ar įmanoma nuo jų nustumti pareigūnus? Jau pradedu tikėti, kad viskas įmanoma.

Nes jau girdime, kad gali būti skiepijami pardavėjai ir kiti su žmonėmis daug bendraujantys asmenys. Taip, jie svarbūs mūsų visuomenės nariai. Tačiau ir jiems reikia pareigūnų pagalbos. Kasdien.

Ar vis dar jaučiatės saugūs, žinodami, kad tūkstančiai pareigūnų kasdien vykdo įsakymus saugodamiesi kaip tik moka. Tačiau jie – ne supermenai. Jie – žmonės, turintys labai rizikingų kontaktų kiekvieną dieną.

Bet juk yra, kas rizikuoja daugiau? Todėl pareigūnas savo dozės gali kantriai palaukti.

O gal užteks tyčiotis iš pareigą šaliai atliekančių žmonių? Ir rasime vakcinų bent tiems, kuriuos kasdien siunčiame saugoti mūsų.