- Dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai būtų vienas iš būdų kovoti su aiškiai pertekline demokratija, kuri, pasak viešojoje erdvėje pasirodžiusios teologijos mokslų daktarės nuomone, šiandien yra didžiulė kliūtis.
Pasvaičiojimai apie demokratiją
Pasak jos, didžiausios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos ir frakcijos lyderis yra pernelyg demokratiškas. Ta demokratija, anot jos, kartais gimdo ne visai tinkamus sprendimus.
Gal kam būtų ir juokingi pasvaičiojimai apie perteklinę demokratiją Lietuvoje, jei ne dar tik vos prieš trisdešimt metų nusikratytas ir tikrai nepamirštas sovietinės diktatūros jungas.
Gal ir būtų kažkam juokinga, bet greičiau graudu, jei taip kalbėtų valdžia nusivylęs ir galo su galu nesuduriantis turgaus prekeivis, pašalpą vietoje atlyginimo gaunantis medikas ar pro langą pas švietimo ministrę pasikalbėti lipantis, socialinės neteisybės nebegalintis iškęsti mokytojas.
Dabar apie demokratiją, kaip trukdį, kalba itin įtakinga dominuojančios politinės jėgos Seime atstovė, Seimo komiteto pirmininkė, prireikus sugebanti "širdimi" būti vienoje frakcijoje, o realiai dirbti kitoje.
Dabar apie demokratiją, kaip trukdį, kalba itin įtakinga dominuojančios politinės jėgos Seime atstovė.
Istorijos pamokos
Beje, kalbos apie inkviziciją ir ne tokios jau juokingos: paskutinė ragana, žiūrint į istoriinę praeitį, buvo sudeginta ne taip jau senai (prieš keletą šimtų metų) ir daugelio mūsų išsvajotoje žemėje – Šveicarijoje.
Po inkvizitorių buvo Stalinas ir Hitleris, išžudę dešimtis milijonus žmonių, Pol Potas, Saddamas Huseinas, buvo daugybė skirtingų diktatorių, kuriuos vienijo bendras vardiklis – nemeilė demokratijai.
Visi gerai žinome, vienaip ar kitaip perfrazuotą, bet esmę išlaikantį garsųjį Winstono Churchillio pasakymą "Demokratija yra blogai, bet tai geriausia, ką turime".
Demokratijos teikiamas "blogis" trukdė generolui Pinočetui pakelti savo šalies ekonomiką taip, kad ji iš atsilikusios Pietų Amerikos šalies taptų žemyno lydere. Štai kaip jis susitvarkė su šiuo "blogiu": vien tik pagal oficialią statistiką, – virš 3 tūkst. nužudyta, o kiek dar žmonių, dingusių be žinios, kurių nuomonė ar požiūris į Čilės ateitį skyrėsi nuo generolo nuomonės ir kurie nesuspėjo laiku palikti šalies su 200 tūkst. kitaip mąstančių žmonių.
Čilė tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio valstybių, kaip reikia tvarkyti šalies ūkį ir ekonomiką, tenka pripažinti, kad tapo netgi pavyzdžiu vykdant socialinę politiką.
Sunaikinus aktyviausius ir įbauginus likusius šalies piliečius, turinčius kitą viziją, tai padaryti, aišku, buvo lengviau – nereikėjo gaišti laiko diskusijoms, aptarimams, oponentams įtikinėti, visam tam, kaip dažnai mėgstama sakyti: tai tik tuščiai sugaištas laikas demokratiniams žaidimams.
Derėtų susimąstyti
Dažnai gyvenimo įspeisti į kampą, matydami korupcijos apraiškas visuose valdžios ešeluonuose, didžiulę socialinę neteisybę, mes bandome šauktis "šlubo vokiečio" tvarkos, keikiame demokratus ir demokratiją, dažnai užmiršdami arba tiesiog nepagalvodami, kad patys galime atsidurti gretose tų, kurie vienokia ar kitokia forma bus "deginami ant laužo", kai mes prarasime taip keiksnojimą demokratiją.
Tai yra lengviausias kelias keiktis ir nieko neveikti nusimetus nuo pečių kaip nereikalingą asmeninę socialinės atsakomybės naštą, atsakomybės už save, kaip turintį teises ir pareigas valstybės pilietį, už savo šeimą, už savo šalį.
Graikai prieš tūkstančius metų padovanojo mums, visam pasauliui vieną geriausių savo išradimų – demokratiją, aišku, ji tuomet skyrėsi nuo dabartinės ("demokratija" – liaudis valdo) formos, tačiau esmė liko ta pati, ką graikai suprato jau beveik prieš tris tūkstantmečius: demokratija yra tada, kai kuo daugiau piliečių dalyvauja sprendžiant valdymo klausimus.
Taigi, mano nuomone, mums tereikia pasinaudoti graikų dovana ir nuolat ją tobulinti, būti socialiai atsakingais šalies piliečiais, nelaukti, kad už mus mūsų gyvenimu pasirūpins kažkas kitas, o kiekvienam aktyviai dalyvauti šalies valdymo procesuose, aišku, pagal savo supratimą ir kompetenciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...