"Žvelgiant iš praktikos perspektyvos, geriau, kad jis rungtyniautų už jaunimą", – savo sprendimą į paskutines oficialias rinktinės rungtynes nekviesti vieno geriausių A lygos lietuvių Karolio Uzėlos argumentavo Valdas Ivanauskas. Ir čia pat sau paprieštaravo į suaugusiųjų komandą pasitelkdamas jokių šansų patekti į sudėtį neturintį vaiką iš vienos Švedijos futbolo akademijos. Mat, kalbant apie žaidimo praktiką ir pakvietimo į rinktinę naudą, tas aštuoniolikmetis vaikis kur kas daugiau naudos gautų treniruodamasis, o galbūt ir rungtyniaudamas su metais dviem vyresniais vaikinais, o ne su vyrais, tarp kurių jis bus tik kamuolių padavinėtojas.

Ne veltui B.Šatkaus talentą Vokietijos klubas įvertino 50 tūkst. eurų. Bent jau tokią išpirką prieš porą metų vokiečiai sumokėjo lietuvį išugdžiusiai Gargždų "Bangai".

Tokių ne itin logiškų žingsnių V.Ivanausko veiksmuose buvo ir daugiau. Dirbtinis visiškai žalio arba rinktinės reikalavimų nė iš tolo neatitinkančio jaunimo integravimas nedavė nei trumpalaikio, nei ilgalaikio efekto. Taip, galima sakyti, kad Benas Šatkus įsitvirtino rinktinės gynėjų grandyje. Bet šis 20-metis "Nurnberg" klubo legionierius rinktinės duris buvo pravėręs dar prieš dvejus metus vadovaujant Valdui Urbonui. Tad perspektyvus klaipėdietis rinktinės akiratyje būtų likęs dirbant bet kuriam treneriui. Juk ne veltui B.Šatkaus, tuomet dar visai gležno vaiko, talentą Vokietijos klubas įvertino 50 tūkst. eurų. Bent jau tokią išpirką prieš porą metų vokiečiai sumokėjo lietuvį išugdžiusiai Gargždų "Bangai".

Žinoma, V.Ivanauskas turi teisę eksperimentams. Tačiau kiekvienas bandymas kažką jauninti reiškia atimtą progą iš labiau patyrusių žaidėjų. Kokia to kaina matėme ir iš Italijos žemesnių lygų iki nacionalinės rinktinės staiga pakelto Edgaro Dubicko pavyzdžiu. V.Ivanausko permainos dėl permainų nė kiek ne geriau nei V.Urbono atkaklus konservatyvumas.