Pikti ir buki

Mariaus Ivaškevičiaus atvejis labai iškalbingas. Tuo labiau kad viskas vystosi ir įgauna kitas formas. Raštai, skatinantys atimti iš rašytojo Nacionalinę premiją, dar pusė bėdos. Tai grupės žmonių nuomonė, nors ir išreikšta direktyviai. Nuomonę žmogus turi teisę turėti bet kokią. Jei jie galvoja nusimanantys apie literatūrą geriau už profesionalų komisiją – tegu mano. Jei ignoruoja žodžio laisvę ir faktą, kad grožinis kūrinys yra visai kas kita nei straipsnis – tegu. Žmogus turi teisę ir klysti, ir pasiklysti tarp savo vidinių fantomų. Žinoma, būtų konstruktyviau kalbėti argumentais, įvardijant, kurių rašytojo minimų faktų NEBUVO. Viskas buvo, tik rašytojas tai pernelyg suabsoliutino ir sutirštino spalvas. Tam jis irgi turi teisę, nors net ir man kai kurios romano vietos atvirai nepatinka.

Gali atgimti sovietmečiu gyvavusi savicenzūra, kai daugelis ims bijoti kalbėti laisvai ir atvirai, kad po interviu netektų aiškintis policijai.

Tolesnis etapas buvo privataus asmens laiškas prokuratūrai, išgirdus rašytojo interviu. Prokuratūra pavedė reikalą policijai, nes tai "įprasta procedūra". Šis laiškas jau nėra (tik) nuomonė, tai paskatino pradėti teisinį rašytojo persekiojimą. Pavojingas precedentas, dabar visi, kuriems kas nors nepatiko, nuo interneto komentarų gali pereiti prie laiškų prokuratūrai. Iš kitos pusės gali atgimti sovietmečiu gyvavusi savicenzūra, kai daugelis ims bijoti kalbėti laisvai ir atvirai, kad po interviu netektų aiškintis policijai.

Ir trečias etapas, rodantis, kad kiekvienas veiksmas įgalina kitą, daug kardinalesnį. Vienas nacionalistinis portalas atvirai pagrasino rašytojui susidorojimu, taip ir parašydamas: "Mirtis Mariui Ivaškevičiui." Prašoma surinkti kuo daugiau konfidencialios informacijos apie rašytoją ir ja pasidalyti. Vargu ar bus tragiškų padarinių, tačiau psichai ir yra psichai, ką gali žinoti. Štai tokiais pareiškimais ir tokiais portalais turėtų užsiimti teisėsauga. Išsyk ir kruopščiai. Kita vertus, tai rodo, kokių bepročių esama tarp mūsų ultrapatriotų. Deja, jų ne vienas ir net ne dešimt. Nekenčiu patriotizmo, kadaise rašė Albertas Einsteinas. Žinoma, turėdamas galvoje štai tokį "patriotizmą", kai po trispalvėm slepiasi pikti, buki ir nieko bendro su meile Tėvynei neturintys žmonės.