Plastikas okupuoja Žemės planetą: kaip tai suvaldysime?

Gamtoje, kol neįsikiša žmogus, atliekų nėra – viskas vyksta cikliškai. Fenomeną, kurį vadiname atliekomis, sukūrė žmonės. Vis dėlto jie kol kas sunkiai dorojasi su šiuo pačių sukurtu iššūkiu. Tad šiandien prastas atliekų tvarkymas žymiai prisideda prie klimato kaitos ir oro taršos, tiesiogiai veikia daugelį ekosistemų ir rūšių. Ypač aktuali plastiko atliekų gausa.

Jos jau ne vienus metus yra dėmesio centre. Tačiau tik pažvelgus į statistiką galima suprasti tikrąjį problemos mastą ir sudėtingumą. Štai, pavyzdžiui, kasmet pasaulyje sukuriama apie 400 mln. tonų plastiko atliekų, 10 mln. tonų jų patenka į vandenynus. Šiuo metu vandenyse yra apie 5,25 trln. plastiko gabalėlių. Perdirbti surenkama vos 18 proc. plastiko. Tai tik keletas pavyzdžių.

Po daugelio metų archeologai, tyrinėdami mūsų laikotarpio artefaktus, tikriausiai sakys: „Tai tie, kurie gyveno plastiko amžiuje...“

Gausiausią plastiko atliekų srautą sudaro pakuotės ir pakavimo medžiagos. Didžiausias iššūkis – vienkartinio panaudojimo plastiko gaminiai. Gaminant tokius gaminius išnaudojama daug medžiagų, energijos, darbo jėgos, tačiau, vienąkart panaudojus, gaminys įprastai iškart tampa atlieka.

Remiantis straipsniu žurnale „Science“, galima teigti, kad, palyginti su dabar pasaulyje susikaupusio plastiko kiekiu, per artimiausią dešimtmetį jo padaugės net pusantro karto, o per 30 metų – daugiau nei tris kartus.

Panaudojimo būdai

Plastikas yra sintetinės arba pusiau sintetinės medžiagos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – polimerai. Dėl jų plastiškumo iš plastiko galima formuoti įvairių formų gaminius. Be to, plastikas yra lengvas, patvarus, lankstus, jį nebrangu pagaminti. Dauguma šiuolaikinio plastiko yra gaunami iš iškastinio kuro (gamtinių dujų arba naftos).

Po daugelio metų archeologai, tyrinėdami mūsų laikotarpio artefaktus, tikriausiai sakys: „Tai tie, kurie gyveno plastiko amžiuje...“

Jau pradėtas gaminti ir bioplastikas, jis gaminamas iš tokių žaliavų kaip celiuliozė ir krakmolas, išgaunamų iš žemės ūkio kultūrų, pavyzdžiui, kukurūzų arba medvilnės. Taip naudojama mažiau iškastinio kuro, mažinamas poveikis klimatui. Tačiau bioplastikas ar biodegraduojantis plastikas problemų neišsprendžia, o pastaruoju metu apie juos pasirodo vis daugiau kritiškos informacijos.

Komerciškai didžiausią vertę turi vadinamasis inžinerinis ir didelio našumo plastikas. Inžinerinis plastikas pasižymi geresnėmis mechaninėmis ir (arba) šiluminėmis savybėmis nei plačiau naudojamas įprastas plastikas, tarkim, polistirenas, PVC, polipropilenas ir polietilenas. Didelio našumo plastikas – aukštos kokybės, kuris nuo standartinio ir inžinerinio plastiko skiriasi temperatūros stabilumu, cheminiu atsparumu, mechaninėmis savybėmis, taip pat gamybos kiekiu ir kaina.

Nors dažniausiai plastikas naudojamas kaip pakavimo medžiaga, jis reikalingas daugelyje sričių: gaminant statybines medžiagas, tekstilę, plataus vartojimo prekes, automobilių dalis, elektronikos prietaisus ir kt.

Aptinka ir maiste

Plastiko atliekos, patekusios į aplinką, yra. Priklausomai nuo plastiko tipo ir terpės (dirvožemis ar vandens telkinys) plastiko gaminys visiškai gali suirti per 400 ar net daugiau nei per 1 tūkst. metų. Pavyzdžiui, putų plastiko puodelis visiškai suirs per 50 metų, o plastikiniam buteliui suirti prireiks 450 metų.

Irdamos mažos plastiko gaminių atplaišos (< 5 mm), vadinamasis mikroplastikas ir nanoplastikas, atskyla ir patenka į natūralias ekosistemas. Tokio plastiko šaltiniai gali būti maisto pakuotės, kosmetikos gaminiai, drabužiai.

Po daiktų naudojimo į natūralias ekosistemas patekusius mikroplastiką ir nanoplastiką pasisavina augalai ir gyvūnai: į augalus plastikas patenka per vegetatyvinę sistemą (šaknis, lapus), o gyvūnai plastiką įsisavina kartu su maistu. Todėl šiandien mikroplastiko ir nanoplastiko randama žuvyse, daržovėse, vaisiuose – taip jie tampa žmogaus mitybos grandinės dalimi.

Naujausi tyrimai parodė, kad nanoplastiko fragmentų neseniai rasta ir žmogaus kraujyje. Kyla nuogąstavimų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai gali neigiamai paveikti žmogaus reprodukcinę, genetinę ir kitas sistemas.

Ieško sprendimų

Ilgalaikis tikslas, kurį išsikėlė ES valstybės, – pereiti prie žiedinės ekonomikos, t. y. kad medžiagų ciklai (įskaitant ir plastiką) visuomenėje, panašiai kaip gamtoje, vyktų cikliškai.

Žiedinės ekonomikos tikslas – kuo ilgiau išlaikyti produktų, medžiagų ir išteklių vertę, grąžinant juos į produkto gyvavimo ciklą pasibaigus jų naudojimui, kartu sumažinant atliekų susidarymą.

2021 m. medžiagų naudojimo apyvartumo lygis ES buvo 11,7 proc., t. y. 3,4 procentinio punkto daugiau nei 2004-aisiais. 2022-ųjų duomenimis, 8,6 proc. pasaulio ekonomikos buvo žiedinė. Šiemet skelbiami „Deloitte“ duomenys rodo, kad žiedinė ekonomikos rodiklis nukrito iki 7,2 proc.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos katedra kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija ir kitais partneriais Lietuvoje ir užsienyje taip pat ieško būdų, kaip valdyti ir sumažinti plastiko atliekų srautą žiedinės ekonomikos kontekste.

Partneriai pradeda vykdyti Baltijos regiono projektą BALTIPLAST. Projekto metu bus siekiama nustatyti, išbandyti ir įdiegti konkrečius sprendimus plastiko atliekoms sumažinti ir tvarkyti Baltijos jūros regiono šalyse. Tai bus padaryta įtraukiant plastiko atliekų tvarkymo vertės grandinės dalyvius, t. y. vietos valdžios institucijas, universitetus ir mokslinių tyrimų institucijas, asociacijas ir nevalstybines organizacijas (NVO).


Šiame straipsnyje: Linas Kliučininkasplastikas

NAUJAUSI KOMENTARAI

mums svarbiausia-biznis

mums svarbiausia-biznis portretas
ne nesuprantu-jei nusiperki maišelį, tai per pusmetį suyra į dulkes, o šitie-amžini galima naudoti popierinius maišelius, bet kažkam tada bus nuostoliai

Al Razis

Al Razis portretas
Gamtoje, kol neįsikiša žmogus, atliekų nėra ... - esmingai tikslu! Ačiū autoriui už šią ištransliuotą mintį. Gaila, kad straipsnyje nekalbama apie vienintelį efektyvų kovos su tarša būdą - gamybos ir vartojimo mažinimą. Mokslininkai ir visuomenė tam, deja, dar nepribrendo.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Strateginė migla
    Strateginė migla

    Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    15
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
Daugiau straipsnių