Politikai – tik laisvalaikiu

Nusivylimas, deja, ateina greičiau, nei savąjį periodą apsuka kadencijos laikrodžio rodyklė.  Šis piliečių nusivylimo politikais virusas siautėja ne vien Lietuvoje, tad, jei patys nerandame kuo gydytis, ar nevertėtų imtis svetur išbandomų naujų demokratijos gydymo priemonių? Gal svetima patirtis mūsų lietuviškam nuolankumui įrodytų, kad praraja tarp politikų ir rinkimų švytuoklę nuolat siūbuojančių rinkėjų – ne lemtis, bet nenoro reformuoti demokratiją padarinys?

Kai kalbama apie atotrūkio tarp tautos iš jos išrinktųjų mažinimą, bene dažniausiai minima senųjų Atėnų tiesioginės demokratijos tradiciją puoselėjanti Šveicarija, kur su tauta tariamasi tiek buitį, tiek geopolitinius sprendimus lemiančiais klausimais. Tačiau šiapus konfederacijos sienų referendumo galimybė kelia daugiau asociacijų su piliečiams atgrasiais rinkimais ir geležinėmis klumpėmis, kurias reikia sunešioti renkant jo rėmėjų parašus. Dėl tos priežasties dėmesio vertas eksperimentas, vykstantis Belgijos rytuose, vokiškai kalbančios bendruomenės teritorijoje.

"Eiliniams" – ne eufemizmas. Į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčias tarybas išrenkama burtų keliu.

Norint padidinti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą, teisė kurti įstatymus suteikta eiliniams regiono gyventojams. "Eiliniams" – ne eufemizmas. Į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčias tarybas išrenkama burtų keliu, vėliau įvertinant tik bendruomenės demografinę sudėtį, pilnametystę bei ryšius su partijomis. Belgų susirinkimai nepanašūs į pas mus įprastus bendruomenių paplepėjimus prie arbatėlės. Nors ir susitinka laisvalaikiu, naujieji atėniečiai vengia emocijų, už dalyvavimą gauna simbolinį honorarą ir solidų priedą – galimybę būti išgirstam, net jei yra bedarbis ar filosofuojantis mūrininkas. Padedami teisininkų ir ekspertų politikai mėgėjai argumentuoja savo iniciatyvą, perduoda ją vietos parlamentui, kuris savo ruožtu ją gali priimti arba – pateikdamas tokius pat rimtus argumentus – atmesti. Projektas ne tik panaudoja biudžeto pinigus, dalį gyventojų priverčia studijuoti įstatymus, bet, kaip rodo pirmųjų metų rezultatai, mažina radikalumą. Projekto dalyviai prisipažįsta: kurdami bendrabūvio taisykles jie atgauna tikėjimą, kad valstybėje nėra nesvarbių žmonių ir niekieno pinigų. O juk būtent apie tai ir kalba kiekvienos naujos kadencijos seimūnai, premjerai, ministrai bei prezidentai.