Prakeiksmai ir palaimos

Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais išties sunku tam paprieštarauti. Dargi pasitaiko tokių, kuriems užkliūva viešinamos nelaimės, na, tiksliau, įvairūs pagalbos prašymai. Piktieji skeptikai prikergia patekusiems bėdon įvairiausių pravardžių: nuo lupikautojų iki šunofilų (turėdami galvoje tuos, kurie renka maistą kažkieno konteinerin išmestiems keturkojams). Pamatę svetimą skausmą, jie skuba nusiplauti rankas, tarsi netyčiomis prilietę drėgną sugedusio maisto likutį virtuvės kriauklėje. Užsidengia akis, ausis ir burnas, kaip tos trys išmintingosios beždžionėlės. Ne taip ir lengva nuspręsti, kiek toks elgesys išmintingas.

Greičiausiai retam naujiena: psichologai jau nebesiginčija dėl to, kad viena nerimo ar nuotaikos sutrikimų priežasčių – socialinės medijos. Visai logiška – nuolatos jose matydamas pažįstamų nuotraukas su pinakoladomis po palme ar sužadėtuvėmis prie Eifelio bokšto imi manyti, jog pats gyveni pilkai ir nevykusiai. Bet yra ir kitas aspektas, atrodo, vis dar nepelnytai pamirštamas. Didžiulis žinių srautas apie aplink vykstančias negandas jautresniam žmogui nupaišo žiauraus, neteisingo ir liūdno pasaulio paveikslą. Bet ne tik tai. Poetas Davidas Jonesas yra rašęs, kad gebėjimas išgyventi viską stipriai yra ir palaima, ir prakeiksmas (It is both a blessing / And a curse / To feel everything / So very deeply angl.). Ne pyragai šiandien tiems, kuriems skauda ne vien tik tada, kai iš kojos spardoma galva – jų.

Turbūt bet kuriam, dar galutinai nesupuvusiam morališkai, vienas nemalonesnių jausmų yra žinojimas, kad galėjai padėti kitam, bet nepadėjai. Kadaise buvo laikai, kai tos pagalbos paprašyti reikėjo beldžiantis į duris. O štai dabar pakanka atsidaryti naršyklę ir kraupsti: dėl smagumo sužaloti gyvūnai, niekam nereikalingi senoliai, gyvenimo nuskriausti vaikai ar milijonas kitas barelių naftos, kartkartėmis išsiliejančių į vandenyną. Supranti, jog nei gyvenimo, nei jo santaupų nepakaktų visiškai šių problemų išspręsti. Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Gali nuo ryto iki vakaro pasirašinėti peticijas, aukoti visus uždirbamus pinigus šuniukų ir kačiukų gerovei ar savanoriauti gydydamas Afrikos vaikus, bet jei tą darysi vienas, pastangos tebus lašas teršalų nuspalvintoje jūroje.

Dėl to kai kas ir pasirenka eiti lengvesniu keliu ir nesikišti, jei kiškis svetimas. Vis tiek jie vieni nieko nepakeis, kam vargintis? Žiauri tiesa, bet kai kur moterys vis dar mokomos šaukti "Gaisras!", jeigu jas prievartauja. Taip aplinkiniai, pamanę, kad ugnis gali pasiglemžti jų brangų asmeninį turtą, į pagalbą atskubės greičiau. Bent jau man baugoka gyventi tokioje visuomenėje. O jums?

Žinoma, galima kritikuoti feisbuko puslapius, kuriuos šiandien turi kone kiekvienas globa bei parama užsiimantis fondas. Tačiau ar verta pykti ant to, kas tiesiog atspindi realybę? Ar tai ne tas pats, kaip trankyti veidrodį dėl to, kad veidas jame kreivas? Galima guostis, kad bent pats esi padorus žmogus, nusenusių senelių iš namų neišvaręs ar vaikus auginantis be grūmojimo girtu kumščiu, tad neprivalai klausytis tavęs neliečiančių verkšlenimų. Na taip, pradėti nuo savęs visuomet pirmas ir labai svarbus žingsnis. Tik vargu, ar jo pakanka pasaulyje, kuriame gyvename šiandien. Ypač, jeigu norisi, kad šis būtų gražus ne vien užtrenkus namų duris iš vidaus.

Jei nebūtų skriaudėjų, nereiktų ir gelbėtojų. Gyventume visi laimingi ir besišypsantys už savųjų baltų tvorelių kaip tame "Nusivylusių namų šeimininkių" užmiesčio kvartale. Bet kol kas taip nėra. Ir kol atsiranda tokių, kurie žaloja bei griauna, verkiant reikalingi tie, kurie gėrio balansą nors minimaliai, bet pasistengs atkurti. Ar bent nesiputos ir netrukdys tiems, kurie tą daro. O tuomet ir kolektyvinė sąžinė švaresnė bus, ir rytojus šviesesnis, ir gal net naujienų srautas – su vis mažiau graudžių pagalbos šauksmų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Šaunusis kareivis Šveikas irgi tarnavo pas žydą kapelioną Kacą.

kauniete

kauniete portretas
tikiuosi,kad jus ne rudmarshkinis-vokishkuju-fashistu palikuonis??...tad meginkite kiekviename zmoguje rasti-surasti ---kas yra gero ,,gal nuo to atradimo!! [eurika!] ir blogis nublanks[taip, tarybu sajungoje zydai "prisitaike" ir savo tapatybe isreikshdavo rusishkomis pavardemis ir vardais,sutinku;;taciau,,ar jums tai trukde???

Anonimas

Anonimas portretas
….Na,tenka apgailestauti ,kad,kad,kad as ne zyde[todel ,kad ta po pasauli ishsibarsciusi tauta; turbut per kancias labai draugishka ir ishradinga ]] ,o autore ==tai gamtos -meno kurinys…...gaila kad jus kreipetes ---zydaite---o ne, pavyzdziui:---autore ar zurnaliste ;;;;tai tik tiek;;[o savo tautybes nezadu keisti ,nors is musu paciu girdziu ,,, ne darancius garbes atsiliepimus,o panieka…]]]
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar Vyriausybė turi „Planą B“?
    Ar Vyriausybė turi „Planą B“?

    Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų. Politikams, sprendimų priėmėjams,...

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    23
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    7
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

Daugiau straipsnių