- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Pocius
Kiek čia galima apie tą politiką? Laikraščius skaito ne tik vyrai, bet ir moterys. Reikia ko nors apie emocijas ir prasmę. Taip perspėjo viena pastabi skaitytoja, kurios įžvalgos kartais kiaurai persmelkia atsibodusią tikrovę, atskleisdamos joje spalvotų būties derinių.
Išties, kodėl gi vis dar reikia mąstyti apie prasmę? Juk, regis, tokia mada jau kadaise pamiršta sykiu su semantika ar egzistencializmu. Skaityti J.-P.Sartre'ą ar S.Kierkegaardą šiais laikais nėra kada, o B.Pascalis pas mus mirė sykiu su L.Donskiu. Esame patekę į epochą, kuri iki šiol vadinasi postmodernizmu ir kuriai, anot A.J.Greimo, būdingi beprasmį gyvenimą gyvenantys žmonės.
Išties A.J.Greimas, kurio metais paskelbti 2017-ieji, buvo teisus. Žmonės negalvoja ne tik apie būties, bet ir savo poelgių prasmę, nes taip paprasčiau, o ir visai nemąstyti yra labai patogu. Čia panaudon ima rikiuotis stereotipai, kurie laikinai išsprendžia prasmės ilgesio klausimą, apaudami kasdienybę banalių reikšmių protezais.
Tačiau tai žeminanti išeitis. Gyventi taip, kaip reikia, ir taip, kaip gyvena visi nominalieji, taip pat gali būti pasmerkimas.
Racionalesnis sprendimas – prasmę susikurti patiems. Projektuojant naują savo paties pradą ir klišėmis neparemtus siekinius, panašius į tuos, kurie užfiksuoti Magister Ludi stiklo karoliukų žaidime, Jozefo K. proceso dramoje arba Felikso Krulio avantiūrizme. Kad atsirastų ne tik nauji pojūčiai, bet ir jų dermės, paveikiančios likimą.
Atskirų, bet magiškai susijusių garsų deriniuose gimsta muzika. Panašiai iš emocijų atsiranda jausmai, kurie suteikia galimybę pasiekti naują būties kokybę. Tai visai kas kita nei padrikos jausenos kasdienos rutinoje. Tai ir kita savęs bei žmonių pajautos kokybė, kuri, matyt, ir yra viena sudedamųjų prasmės dalių. Tik tai, ką mes gebame pajausti ypatinga, gali pakeisti mūsų gyvenimą ir pagaliau suteikti jam prasmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kaune – paskutinio skambuči...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Wo...
-
Filmo „Rašytojas“ premjer...
-
Lietuvos tautinio olimpinio ko...
-
Varnikų pažintinis takas...
-
Elektrėnų elektrinės komple...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Ry...
-
Iš remonto grįžęs „Indpe...
-
Sostinėje, Minties gatvėje, ...
-
M. Sinkevičius teisme išgird...
-
BaltiPaprasta, eilinį išsilavinimą turinti garbaus amžiaus moteris provincijos miestelio turguje pasakė maždaug taip (labai neatsargiai pasielgė): „Pakentėkime. Daug bėdų yra Lietuvoje, bet svarbiausia, kad turime nepriklausomybę. Su visomis ...
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro2Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?5SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas4Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?3Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikaluValstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvįLietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...
-
Die Krim gehört uns!33Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė6Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...
