Prezidentui reikia tylos

Rugpjūčio 10-oji – ne tik Tarptautinė apatinių drabužių diena (kad ir kas tai būtų), bet ir pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimtadienis. Kitąmet bus lygiai 150 metų nuo šio įvykio – kam svarbaus ir didingo, o kam ir visai nereikšmingo.

Puoselėjant įsišaknijusią valstybės biudžeto taškymo praktiką, jau dabar turėtų būti suburtas specialus tarpinstitucinis komitetas, kuris visus metus rūpintųsi šio įvykio deramu paminėjimu 2024-aisiais. Žinoma, bus suformuotas ir solidus biudžetas (veltui juk ir arklys arklio nekaso) – filmams (dokumentiniam ir vaidybiniam), spektakliams (moderniam ar klasikiniam), operai ar operetei, knygoms (monografijai, esė, grožinei ar kokiam niekui), žinoma, paminklui (jei pavyks politikams susitarti), dar – renginiams (eitynėms, maudynėms, plaukimui, važiavimui, bėgimui per upelį ir galbūt proginėms šviesos instaliacijoms ir laužams).

A. Smetoną, be abejo, kankintų ta pati dilema: ar jis tada pasielgė teisingai, palikdamas valstybę, kuriai prisiekė?

Būtinai prireiks respublikinio lygio konferencijos (ir ne vienos), diskutuojant apie pirmojo prezidento palaikų sugrąžinimą į tėvynę.

Tik, kaip dabar mėgstama paklausti, o kokio gi jubiliejinio gimtadienio būtų norėjęs pats A. Smetona, jei būtų gyvas?

Neabejotinai šiandien jį būtų aplankęs déjà vu ir, ko gero, didelį įspūdį palikusi kolegos Ukrainos prezidento V. Zelenskio narsa nuo pirmos okupantų įsiveržimo dienos, o ypač jo ištarti žodžiai, amerikiečiams pasiūlius atsitraukti iš apgulto Kijevo: „Kova vyksta čia, man reikia prieštankinės amunicijos, o ne pavėžėjimo.“

A. Smetoną, be abejo, kankintų ta pati dilema: ar jis tada pasielgė teisingai, palikdamas valstybę, kuriai prisiekė?

Ir atsakymo turbūt nerastų, o ir perteklinio dėmesio dabar jau veikiausiai negeidautų net ir 150-ojo gimtadienio proga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelenskis jau seniai ne Ukrainoj.

Zelenskis jau seniai ne Ukrainoj. portretas
Zelenskis Popokatepetlio viršūnėj lizdą susisukęs, Ukrainoj jo antrinykas, o gal - tretinykas.

grietinė (rus smetona) antrą kartą tapo prezidentu

grietinė (rus smetona) antrą kartą tapo prezidentu  portretas
ginkluoto pervermo būdu. Be teismo šaudė komunistus, uždraudė partijas, įvedė cenzūrą, įkūrė konclagerį, berods Varniuose. Apdovanojo musolinį. Kuo ne fašistas? Priek grietinės daugumą gyventojų sudarė kaimiečiai. Pažiūrėkit statistiką - ūkiai nuo 3 ha. Virš 60 ha ant pirštų.Skurdas juodas. Bekonus, kad svarą uždirbt, kaip ponus prausė. Pramonės ant pirštų. Tai ką davė grietinė lietuvai per 14 metų valdymo?

Astutis

Astutis portretas
Smetona buvo už priešinimąsi Maskvai, bet dauguma vyriausybės jo nepalaikė. O šiaip straipsnis silpnutis, manyčiau.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    4
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    20
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
Daugiau straipsnių