Mes neturime ofiso, neturime jokių gamybinių patalpų, visi mūsų sprendimai, uždirbantys pinigus, yra pilnai skaitmeniniai. Visas pajamas gauname iš už Atlanto. Neturime net darbuotojų, paslaugas užsakome tik iš laisvai samdomų specialistų ar įmonių. Pastaruosius daugiau nei pusę metų net negyvenu Lietuvoje.

Iškelti verslą į bet kurią pasaulio vietą man užtruktų lygiai vieną dieną. Iki šiol visus mokesčius mokėjome ir tebemokame Lietuvoje, net paslaugas užsakome išskirtinai iš lietuvių (nors dažnu atveju sutaupytume tą darydami svetur), toks mūsų vertybinis sprendimas. Visgi siūloma mokestinė reforma verčia labai rimtai susimąstyti.

Perspektyvos nekokios, belieka viltis, kad kažkas ten viršuje susiprotės.

Šiais interneto ir dirbtinio intelekto laikais tokių kaip mes matau daug. Žmonės kuria aukštos pridėtinės vertės technologinius startuolius iš savo namų, paaugliai „dropshippindami“ uždirba daugiau už tėvus, lietuviai kasmet pritraukia milijonus užsienio investicijų dėl savo talento. Su planuojama reforma Lietuva rizikuoja prarasti juos visus (ar bent jau didžiąją dalį).

Priėmus reformą, talentai, verslas, investicijos, o kartu ir pinigai nutekės svetur, planuotų milijonų į biudžetą surinkti greičiausiai nepavyks, o galiausiai, nepavykus numelžti „turtingųjų“, teks dar labiau didinti mokesčius, kad užkamšytų biudžeto skyles. Perspektyvos nekokios, belieka viltis, kad kažkas ten viršuje susiprotės.

Esminė loginė klaida yra galvoti, jog padvigubinus tam tikrus mokesčius surinksime dvigubai daugiau pinigų, kuriuos panaudosime gynybai.

Realybė yra tokia:

1. Neaišku, kiek daugiau pinigų bus surinkta (ir kokią ilgalaikę neigiamą įtaką tai padarys) dėl mano išvardintų priežasčių.

2. Gynybos finansavimui galiausiai skiriami vos keli procentai biudžeto.

Tai jeigu jau kalbame apie šalies saugumo situacijos gerinimą, tai gal geriau tiesiog įvesti kokį papildomą gynybos mokestį, kur surinkti pinigai 100 proc. bus panaudoti saugumui?