„Neplečiant šito rezervo, nesuprantu, kaip mes galime ką nors atgrasyti“, – Seimui tvirtinant šauktinių reformą, sakė konservatorius Paulius Saudargas. Trūksta tik Prezidento parašo, ir ji įsigalios. Septyniolikmečiai gaus pranešimus apie šaukimus atlikti privalomąją karo tarnybą. Ir, jei sveikata gera, sulaukę aštuoniolikos šoks į kareiviškus batus. Taigi pranešimus jaunuoliai gaus dar sėdėdami mokyklos suole. Moksleiviai piktinasi, kad, priimant svarbų, juos liečiantį sprendimą, jų nuomonės niekas neklausė. Mamos jaudinasi, kad, kol tarnaus kariuomenėje, jų sūnūs nebūtų išsiųsti į Ukrainą. Kol kas tai nerealu, bet mamų tai nenuramina.

Iš valdžios tribūnų pilasi viešai deklaruojama meilė tėvynei, nors privačiai vis pasitaiko prabangių klaidų.

Iš valdžios tribūnų pilasi viešai deklaruojama meilė tėvynei, nors privačiai vis pasitaiko prabangių klaidų. Be to, vis išgirstame, kad tų pačių politikų vaikai studijuoja užsienyje, o po jų ten lieka gyventi. Taigi Lietuvos kariuomenės gretų nepapildo. Todėl natūralus ir eilinių mamų (nors sakoma, kad eilinių mamų nebūna – visos jos yra super) rūpestis, kaip išsukti vaiką nuo kariuomenės šiais neramiais laikais. Ir negali ant jų pykti, kai girdi, kad neretas prakutęs lietuvis jau spėjo gyvenamąjį būstą Ispanijoje ar kitoje geopolitiškai saugesnėje nei Lietuva pasaulio vietoje įsigyti. Kiti krauna kruopas, konservus, komplektuoja išgyvenimo rinkinius ir įsirengia slėptuves, nes maža ką. Treti gi karo aktualijomis visiškai nesidomi – planuoja prabangias atostogas užsienyje ir atrodo visiškai atsipūtę. Savo aplinkoje girdi įvairių patarimų: ir ruoštis bėgti, ir ruoštis gintis, ir viską ignoruoti. Taip ir nežinai žmogus, investuoti į kokybišką poilsį ar slėptuvės įrengimą. Juolab kad kol kas valdžios žmonės garsiai nepasakė: jei reikės, aš liksiu ir ginsiu.