D. Trumpas ir jo aplinka į Europą žiūri kaip į priešą bei pagrindinį konkurentą, taip iškeldamas abejotinus Amerikos ekonominius interesus aukščiau visko, griaudamas tarptautinį stabilumą ir ilgametį bendradarbiavimą su savo artimiausiais partneriais. Nors kiekviena šalis natūraliai siekia savo interesų, skirtumas slypi tame, kaip jie įgyvendinami – ar paisant principų ir tarptautinės teisės, ar tik vadovaujantis trumpalaike nauda. Atrodytų, kad D. Trumpo viešus pasisakymus ir veiksmų scenarijus rašo pats Vladimiras Putinas Kremliuje, o jo ir jo hitech aplinkos draugai yra autokratai, o ne demokratijos šalininkai.

Principų trūkumas: Lietuvos praleista galimybė

Taip vertinčiau Lietuvos užsienio ministro nuskambėjusį pasisakymą, kad „Lietuva diskusijose dėl Grenlandijos nesirenka nė vienos pusės“. Nors, teisybės labui, būtina paminėti, kad tolimesnis ministro tekstas patikslina pirmąją mintį. Tačiau Lietuvos pozicija turi būti aiški ir mes esame seniai pasirinkę „pusę“, tai yra principai ir tarptautinė teisė, pagal kurią teritorinis vientisumas nėra derybų objektas.

Mes nuosekliai smerkiame Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą, todėl privalome aiškiai reikšti tokią pačią poziciją ir Grenlandijos atveju, nors šį kartą tai taikome ne agresoriams, o savo sąjungininkui.

D. Trumpui jo aplinka nieko pasakyti negali, todėl tai drąsiai ir atvirai turi daryti JAV draugai, kokia yra ir Lietuva.

D. Trumpo „America First“ doktrina nėra tik tuščias šūkis – tai didelės šalies arogantiškas ir savanaudiškas posūkis nuo principų ir vertybių, apie ką Amerika buvo pastaruosius 100 metų, nuo prezidento Woodrowo Wilsono „14 punktų“ plano. D. Trumpas pasirengęs atsisakyti ilgalaikių sąjungų, ignoruoti tarptautinius susitarimus ir teikti pirmenybę trumpalaikei naudai, net jei tai kenkia pasaulio stabilumui. D. Trumpas ir jo rėmėjai milijardieriai nesupranta, kokia demokratijos esmė ir jiems Europos Sąjunga yra nesusipratimas. Jie technologijomis (socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas) rems populistinius politikus ir ultra idėjas apie Europos Sąjungos suskaldymą, kas buvo padaryta ir „Brexit“ atveju. Pasaulis pirmą kartą susidūrė, ne kino filmuose, su nekontroliuojama politikų, technologijų ir neribotų pinigų sąjunga. Ir šis „Molotovo kokteilis“ – gana pamišusių asmenų rankose, kurių kiekvienas įgyvendina savo „misionierišką“ misiją. O dar iš Rytų „metalistas“ V. Putinas, nes technologijų neturi, su savo „misija“ taip pat reikalauja dėmesio.

Jei Europa pasyviai priims šią kryptį, ji rizikuoja tapti antraeiliu žaidėju, priklausomu nuo nenuspėjamų D. Trumpo ir jo aplinkos sprendimų. Ir Lietuva, ir ES turi daug draugų Amerikoje, kurie mąsto kitaip nei D. Trumpas ir jo aplinka. Šie draugai išlieka ir laikui bėgant taps dar stipresni. O dabar laikas Europai, o kartu ir Lietuvai. Europa turi save pozicionuoti kaip pasaulinių normų gynėją, kitaip sakant, perimti Amerikos iškeltą laisvės deglą ir jį nešti toliau, skelbdama „Principai svarbiausia“.