R.Celencevičius: aferistams pinigų visada yra (nuomonė)

Vakar "Vilniaus diena" aprašė paprasto žmogaus bėdą, tačiau ji atskleidė neregėtą netvarką paskolas išduodančiose greitųjų kreditų bendrovėse ir net bankuose.

Jaunas vaikinas neseniai sužinojo, kad į jo vardu atidarytą vieno banko sąskaitą vienas po kito plaukia iš greitųjų kreditų bendrovių ir net banko paimtos paskolos.

Prieš beveik metus iš vaikino turguje kažkas pavogė piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas. Jis apie vagystę iš karto pranešė policijai, tačiau ši, žinoma, nei pažymėjimo, nei nusikaltėlių nesurado.

Dabar paaiškėjo, kad tas vairuotojo pažymėjimas nusikaltėliui tapo tikra aukso gysla. Nusikaltėlis į banką atsinešė pavogtą dokumentą, prisistatė kitu asmeniu, sugebėjo atsidaryti banke sąskaitą ir net gauti paskolą. Tikrasis pažymėjimo savininkas net pritūpė iš nuostabos sužinojęs, jog banke niekas nepadarė dokumentų kopijų, nenufilmavo kliento, nepatikrino, ar atitinka parašai vairuotojo pažymėjime ir banko pateiktuose pasirašyti dokumentuose, ir apskritai nesivargino įsitikinti, ar sąskaitą atsidaręs ir paskolą paėmęs asmuo iš tiesų yra tas, kuo dedasi.

Taip lengvai apmovęs banką aferistas išdrąsėjo. Jis sugebėjo gauti paskolas net iš aštuonių greituosius kreditus teikiančių įmonių. Ir tik vienai įmonei kilo įtarimų, kad pinigų prašantis asmuo yra ne tas, kuo prisistato. Tik tuomet ir paaiškėjo, kad pinigus jauno vaikino vardu žėrėsi aferistas.

Ši istorija nebūtų verta didelio dėmesio, jei paaiškėjus apgaulei bankas ir greitųjų kreditų bendrovės būtų atsiprašiusios vaikino už nepatirtus nepatogumus ir perdavusios nusikaltėlio paiešką policijai. Deja, šįkart viskas buvo atvirkščiai. Pats nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į policiją, mat jo bėdos kreditus išdavusioms bendrovėms nerūpėjo. Tik dvi iš aštuonių jam nemalonumų pridariusių greitųjų kreditų bendrovių pripažino savo kaltę, o kitų darbuotojai ėmė šaipytis ir reikalauti atiduoti pinigus. Negana to, dvi bendrovės jau kreipėsi į teismą ir siekia iš nukentėjusiojo susigrąžinti nežinia kam paskolintus pinigus. Apgaviko auka tapęs vaikinas priverstas leisti pinigus advokatui, dokumentams, kad įrodytų, jog nėra kupranugaris. Gal po kelerių metų ir pavyks.

Tiems, kurie turi sveiko proto, ši istorija gali atrodyti neįtikima, deja, dabartinėje Lietuvoje ja nereikėtų stebėtis. Valdžios kontrolės stokojantys bankai ir greitųjų kreditų bendrovės taip įprato lengvai pelnytis iš savo klientų, kad laiko juos savo tarnais, o ne aitvarais, sunešančiais pinigus.

Ši istorija rodo, kad bankų ir greitųjų kreditų bendrovių pagyros apie tarnystę klientui, ypatingas saugumo priemones tėra į akis pučiama migla. Paradoksas, bet galima konstatuoti, kad bankai, dėl neva per didelės rizikos užsukę paskolų kranelius juridiniams ir fiziniams asmenims, aferistams pinigus skolina užsimerkę.

Dar daugiau klausimų kyla dėl greitųjų kreditų bendrovių veiklos. Atrodo, kad tokios bendrovės net nesivargina tikrinti, kam skolina pinigus ir ar klientai sugebės juos grąžinti. O ir kam tikrinti, jei paskolų procentai tokie milžiniški, jog už tuos, kurie negrąžins pinigų, sumokės sąžiningi vargšai, atiduosiantys paskutinius litus.


Šiame straipsnyje: aferristaigreitieji kreditai

NAUJAUSI KOMENTARAI

vadybininkas

vadybininkas portretas
ziauru...
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių