R.Celencevičius: koalicijai prisireikė ramento

Ilgai viešojoje erdvėje sklandę gandai, kad braškančios valdančiosios koalicijos gelbėjimosi pagalve taps Darbo partija, pagaliau pasitvirtino.

Vakar valdančioji Permainų koalicija oficialiai pakvietė Darbo partiją pradėti konsultacijas dėl galimo bendro darbo.

Būtinybė ieškoti gelbėjimosi pagalvės Permainų koalicijai iškilo po to, kai susiriejo buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko vadovaujama valdančioji Tautos prisikėlimo partija. Su A.Valinsku bendros kalbos neradę šiai partijai priklausantys parlamentarai susibūrė į frakciją "Viena Lietuva". Šis politinis darinys kol kas blaškosi tarp valdžios ir opozicijos.

Aptrupėjusi valdančioji dauguma Seime turi 72 balsus, kitaip tariant, vieno balso persvarą prieš opoziciją. Teoriškai tokios persvaros tarsi ir užtektų, tačiau atrodo, kad valdančioji koalicija netiki tuos 72 balsus vis dar turinti. Rizikuoti dabar – per daug pavojinga, nes Seimą jau pasiekė kitų metų biudžeto projektas, skambiai vadinamas badmečio ir skurdo biudžetu. Akivaizdu, kad Seime šis biudžetas sukels daug aistrų, nes nerasime nė vieno laimingo politiko, policininko, mediko, mokytojo ar pensininko, iš kurių Vyriausybė kėsinasi atimti dalį pajamų.

Aistrų šis biudžeto projektas sukėlė ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, kuri projektą į parlamentą nusiuntė nesugebėjusi iki galo dėl visko susitarti. Į Vyriausybę deleguotiems liberalų ir liberalcentristų ministrams ypač kliuvo konservatorių sumanymas "Sodros" biudžeto skyles užkamšyti dar 2 proc. didesnėmis įmokomis. Šiai idėjai priešinasi ne tik koalicijos liberalai, bet ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dar vienas patvirtinimas, kad valdančioji koalicija eižėja – vakarykščiai įvykiai Seime. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atlaikė opozicijos inicijuotą interpeliaciją. Tačiau jo atsakymams į opozicijos klausimus pritarė tik 60 Seimo narių. Ministras kėdę išsaugojo vos vieno balso persvara, nors koalicija buvo sutarusi vieningai jį paremti.

Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad valdančiąją koaliciją ištiko desperacija. Jis gali būti teisus, nes ramento reikia ne tik koalicijos ašiai konservatoriams, kurie prisiėmė naštą siūlyti ir ginti visus nepopuliarius sprendimus, bet ir kitiems koalicijos partneriams, kurie turėjo privilegiją nuolat kritikuoti konservatorių siūlymus, bet galiausiai "dėl Lietuvos" su jais sutikdavo. Kvietimą Darbo partijai pasirašė visų keturių koalicijos partijų – konservatorių, liberalų, liberalcentristų ir Tautos prisikėlimo – lyderiai.

Finansinėmis machinacijomis įtariamo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho Darbo partija vargu ar pakartos konservatorių klaidą, kurie būdami opozicijoje rėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę ir buvo priversti prisiimti dalį atsakomybės. V.Uspaskichas reikalaus postų ir realios įtakos. Įdomu, kurie koalicijos partneriai pasiryžę atsisakyti ministrų kėdžių? Liberalai? Liberalcentristai? Patys konservatoriai?

Žinoma, gali būti, kad A.Kubilius su Darbo partija tik imituos derybas tol, kol bus patvirtintas kitų metų biudžetas, o paskui nusiplaus rankas – esą nepavyko susitarti. Tačiau labiau tikėtinas kitas variantas – pavargęs premjeras karštligiškai ieško, kam permesti bent dalį gniuždančios atsakomybės dėl artėjančios katastrofos.