- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms, leidžiančioms moksleivių ugdymą namuose, seniai brandinta idėja tapo kūnu. Nors gali atrodyti, kad tai logiškas nuotolinio mokymo tęsinys, mokymosi namuose sistema neturi nieko bendra su karantinu.
Gausi neformalaus pasaulinio vadinamojo homeschooling judėjimo atstovų stovykla Lietuvoje įteisinti tokią galimybę siekė dar ankstesnės Seimo kadencijos metu. Tik iš nelaimės nutiko laimė, kad, staiga iš mokyklų į virtualaus bendravimo platformas sulindus mokinukams visos Lietuvos, šeimos turėjo progos pasitikrinti, kaipgi realybėje atrodo mokymasis nelankant mokyklos.
Savaime suprantama, tarp nuotolinio mokymo iš bėdos ir tikrojo mokymo namuose negalima dėti lygybės ženklo. Kaip ir tarp sisteminio nuotolinio mokymo ir to juodraštinio jo varianto, kurio paskutines dienas vis dar išgyvename. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, konkreti mokykla liks savotiška globėja – konsultuojanti, įvertinanti žinias, galinti patenkinti socializacijos poreikį.
Manydami, kad bet kuris galime derinti tėvo / mamos ir mokytojo darbą, klystame labiau, nei numanome.
Atrodytų, idealios sąlygos auginti grynuolius, apsaugant juos nuo nepageidaujamos pažinties su gatvės kultūra, ar intravertus jautruolius, kurie išmoktą matematikos taisyklę pamiršta vos išvydę rūstų mokytojos veidą. Pagundų pulti su prašymais ugdyti vaikus namuose iš tiesų daug. Ypač jei per karantiną mums pasirodė, kad su savo bendrojo išsilavinimo žiniomis galime išugdyti pradinių klasių pirmūną ar kad tradicinės mokyklos mokytojo(s) pedagogikos žinios apsiriboja gebėjimu spęsti spąstus nusirašinėtojams. Tačiau šia patirtis ir yra didžioji rizika, susijusi su puikia ugdymo namuose idėja.
Manydami, kad bet kuris galime derinti tėvo / mamos ir mokytojo darbą, klystame labiau, nei numanome. Daugių daugiausia, kuo absoliuti dauguma tėvų dar gali būti savo vaikams, – mokytojų asistentais ir ugdymo vadybininkais. Stačia galva puldami į pedagogikos vandenis, rizikuojame juose turkštis ne vien namuose ir ne vien nustatytą valandų skaičių. O tą dieną, kai pirmąją šeimos šventę paversime taikomosios matematikos ar anglų kalbos pamoka, savo vaikų akyse iš gera linkinčio tėčio ar mamos virsime nusirašinėtojus gaudančiu monstru. Juk to tikrai nenorėtume, ar ne?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Eksmeras A. Vrubliauskas Kauno...
-
Baigiasi išankstinis balsavim...
-
Skaitymo pagiriosSkaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas4Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
