Nors istorikai neigia, kad karalienė Marija Antuanetė pakurstė revoliuciją, kai alkstančiai ir duonos neturinčiai liaudžiai neva patarė valgyti pyragus, tačiau toks posakis gerai atspindi valdančiųjų ir valdomųjų atskirtį ir atitolimą.

Lietuvoje neseniai išgirdome aiškiai deklaruotą valdžios atstovų pasiryžimą paskatinti žmones valgyti ne pyragus, bet daržoves ir vaisius.

Ir tai nėra Marijos Antuanetės nesusigaudymo vertas paraginimas. Visiškai rimta intencija. Gyvename laikais, kai pyragais ir riestainiais nesuviliosi. Norime gyventi ne tik laimingai, bet ir ilgai. O tada be ropių neišsiversi.

Kaip žinoma, naujieji valdantieji paskelbė apie planus taikyti PVM lengvatą vaisiams ir daržovėms ir taip sumažinti jų kainas.

Tokią iniciatyvą palaikantys politikai patikino, kad pagrindinis siūlymo tikslas nesusijęs su skurdo mažinimu: tai investicija į mūsų sveikatą.

Labai gerai, jei daržovės iš tiesų atpigs, bet, laikantis logikos, lygiagrečiai reikėtų branginti sveikatai kenksmingus batonus. Tačiau čia yra bėda. Batonų pabranginimas politikams gali būti skausmingas. Žinoma, ne toks nokautuojantis kaip, pavyzdžiui, alaus branginimas.

Laikantis investicijų į piliečių sveikatą logikos, derėtų pabranginti pyragus ir bandeles. Ypač bandeles, nes moksleiviai jų tešloje yra paskendę iki ausų. Kad tuo įsitikintum, užtenka pamatyti, kaip per pertraukas jie grūdasi šalia mokyklų esančiose kepyklėlėse.

Praeis kažkiek metų ir, žiūrėk, buvę moksleiviai jau grūsis eilėse prie gydytojų kabinetų, o savo vaikus beviltiškai agituos valgyti daugiau daržovių.