Ruduo, šildymas brangsta, o kur renovacija?

Peršalusių miestiečių banga

Ir keistis reikia ne tik dėl komforto, bet ir labai racionalių priežasčių – atrodytų, šalti būstai nedaro jokios esminės įtakos, tačiau tiesiogiai matome, kad tai paskatina pirmąją peršalusių miestiečių bangą.

Apie tai kalba daugelis gydytojų. Galime prisiminti, kad praėjusiais metais Kaune šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 d., o pasibaigė tik šių metų gegužės 5-ąją. Kodėl į tai nekreipiame dėmesio? Klausimas skirtas ne tiek Kauno, kiek sostinės valdininkams.

Prieš savaitę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) specialistai, reguliuojantys šildymo kainas, viešai pareiškė, kad šildymas šiemet bus kone trečdaliu brangesnis. Šią savaitę Vilniuje jau trimituojama apie 60 proc. augsiančią kainą už šildymą. O kaip Kaune, ar vėl sąskaitose matysime išaugusias komunalinių paslaugų kainas?

Kiauros sienos, stogai, nesutvarkyti šilumos punktai – tai pagrindinės priežastys, kodėl šiluma naudojama neefektyviai, didelė jos dalis išlekia į orą.

Negali garantuoti

VERT paskelbė, kad centralizuotas šildymas artėjantį šildymo sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc. Dėl Vilniuje naudojamų gamtinių dujų, o ne biokuro, šilumos kaina augs net 50–60 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Gera žinia, kad biokuras smūgį Kaunui, Šiauliams ir Klaipėdai šiek tiek apsaugos – kainos gali augti ne taip žymiai – iki 20 proc. Tiesa, "Kauno energijos" atstovai sako, kad šilumą perka aukcionuose, todėl nežino ir negali garantuoti, kokia kaina šilumą pirks šiais metais.

Ir visgi, ar tikrai 20 proc. augimas yra nežymus? Taip, žinoma, jeigu pasiseks, šildymas augs 5–10 proc. Bet dabar vidutinė sąskaita už šildymą žiemos mėnesiais kauniečių šeimai vidutiniškai siekia 60–80 eurų. Šiltesnės žiemos atveju ji mažėja, o šaltesniais mėnesiais gali lengvai perkopti ir 100 eurų. Todėl per visą šildymo sezoną (6–7 mėnesius) vidutinė šeima šildymui išleidžia 250–350 eurų. Jeigu šildymas brangs kad ir 15 proc. – tai dar 50 papildomų eurų iš kiekvienos kauniečių šeimos, kuriuos kauniečiai tikrai rastų, kur išleisti naudingiau.

Renovacija – per lėta

Tai ką daryti? Kokios to priežastys?

Pradėkime nuo to, kad renovacija Kaune vyksta per lėtai. Kiauros sienos, stogai, nesutvarkyti šilumos punktai – tai pagrindinės priežastys, kodėl šiluma naudojama neefektyviai, didelė jos dalis išlekia į orą.

Būsto energijos taupymo agentūra yra padariusi interaktyvų Lietuvos renovacijos žemėlapį (paprasčiausia rasti per "Google"), kuriame labai liūdni Kauno skaičiai, – pas mus renovuota vos 6 proc. namų iš visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių. Kitaip tariant, tik vienas iš šešiolikos daugiabučių yra sutvarkytas, o penkiolikos iš šešiolikos namų gyventojai už šildymą permoka.

Palyginkime: Klaipėdoje – 14 proc., Panevėžyje – 42 proc., Kauno rajone – 11 proc., Jonavoje – 32 proc., Prienuose – 22 proc., Birštone – 49 proc. Aišku, galima būtų pasidžiaugti, kad net 0,3 proc. lenkiame Vilnių, bet išties tai joks džiaugsmas.

Tad "Kauno energijai" jau metas baigti grožėtis augančiomis pajamomis ir rimtai pradėti dirbti su gyventojais. Turime visi kartu vėl ir vėl grįžti ir aiškintis, kodėl renovacija reikalinga ir būtina, rodyti gerus kauniečių pavyzdžius. Savivaldybė tikrai turi aktyviau prisidėti finansiškai, ypač projektuojant, rengiant išties brangią renovacijos projektų dokumentaciją. Ir nors Vilnius atsilieka, tačiau verta panagrinėti, kaip sostinėje juda kvartalinė renovacija, kai kartu su namų renovacija pertvarkoma, atgaivinama ir bendra miesto rajonų infrastruktūra.

Nereikėtų pamiršti ir kitų galimybių taupyti – pavyzdžiui, verta panagrinėti vidinius "Kauno energijos" rezervus, kur tikrai galima tvarkytis efektyviau ir racionaliau, bet čia jau atskira tema.