Rytų fronte nieko nauja. Kol kas

Aukštuomenės mėgstamą golfą į bulvių kasimą, o diplomatinę eilutę – į ledo ritulininko kostiumą mieliau iškeičiantis Aleksandras Lukašenka ir vėl laimėjo. 110:0 – tokiu rezultatu baigėsi dar vieni Baltarusijos parlamento rinkimai.

Daugiau nei simbolinį vaidmenį šalyje atliekančiame 110-ies vietų parlamente opozicijos atstovų nebus net dėl kvapo. Šalyje, kur politinis klimatas nesikeičia net ketvirtį amžiaus, jau priprasta prie tokio rinkimų derliaus, tad ir šiųmetis nenustebino. Nepriklausomi ekspertai, įvertindami faktinį piliečių aktyvumą ir dar balsavimo išvakarėse viešumą pasiekusį išrinktųjų sąrašą, rinkimus vadina niekiniais. Baltarusiai nematė prasmės balsuoti ir bent kol kas nemato vieningos jėgos, aplink kurią galėtų burtis aksominei revoliucijai. Sutvarkyti šaligatviai, veikiančios ne tik gamyklos, bet ir intelektualiaisiais ištekliais pagrįsti verslai, vos per kelias valandas nutolusi Lietuva, siūlanti vakarietiškas prekes, pramogas ir laisvės iliuziją, – tokiomis santykinos ramybės sąlygomis baltarusiai pakenčia prezidentą, kad ir kaip būtų pabodusi jo senamadiška šukuosena. Juolab, jei prie Lukašenkos spėjo patys pasenti, anūkus užauginti, jei girdi apie Kinijos žadamus kreditus, nieko nežino apie vietos verslininkų duokles režimui ir nė nenutuokia, ką mainais už lengvatas ir grantus yra pažadėta Maskvai.

Santykinos ramybės sąlygomis baltarusiai pakenčia prezidentą, kad ir kaip būtų pabodusi jo senamadiška šukuosena.

Tad kol kas Rytų fronte – nieko naujo. Nauji vėjai Baltarusijos parlamente nepūs, demokratinių laisvių nepadaugės. Kitąmet vyksiančių prezidento rinkimų baigtį numatyti taip pat galime jau dabar. Didysis Baltarusijos paradoksas tik tas, kad staigmenų parūpina pats stabilumo garantas. Tarp Maskvos spaudimo (tapti didesnio laipsnio vasalu) ir Vakarų raginimų (įsileisti daugiau demokratijos) sumaniai laviruojantis A.Lukašenka, ką tik nustebinęs vizitu į Vieną, jau paruošė auditoriją naujai intrigai. Kalbėdamas apie netrukus 20-metį švęsiančią Rusijos ir Baltarusijos sąjungą, pasitelkęs ties cenzūros riba balansuojančią leksiką, A.Lukašenka, liaudiškai tariant, Maskvą pasiuntė labai toli. Ar toli ji nueis ir ką atsineš grįždama, netrukus pamatysime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių