Seime - vargas dėl paslydusių kolegų

Netrukus Seimo narių laukia keli nepavydėtini galvosūkiai – ką daryti su paslydusiais savo kolegomis Aleksandru Sacharuku, Linu Karaliumi, Egidijumi Vareikiu ir Mantu Adomėnu. Išmesti juos iš Seimo ar pasigailėti ir kadencijos vidurio proga palikti išrinktųjų gretose?

Beveik hamletiškas klausimas...

Keturi grėsmės netekti mandato atvejai. Tokie panašūs. Ir tokie skirtingi.

Panašūs tuo, kad jeigu susiklostys tam tikros teisinės aplinkybės ir parlamentarai parodys principingumą, Seime atsiras keturios laisvos vietos, o prasižengėliai bus gėdingai išvyti iš "politinio rojaus".

Tačiau tik tuo šie atvejai ir panašūs. Skirtumų daugiau ir jie didesni.

A.Sacharukui ir L.Karaliui pradėta gana sudėtinga ir ilga apkaltos procedūra. Daug kas dabar priklauso nuo Konstitucinio Teismo. Jeigu jis pripažins, kad šie Seimo nariai melavo, klastojo balsavimų rezultatus, ne laiku ir ne vietoje keliavo po egzotiškas šalis, tuomet teks laukti, ar Seime susirinks gana didelė 85 slaptų balsų dauguma, kad būtų galima sėkmingai užbaigti apkaltą. Tebėra daugybė abejonių, ar taip tikrai įvyks.

E.Vareikio ir M.Adomėno mandatų likimo klausimas kitoks. Čia užsimota netgi nerengti jokių apkaltų, o išsiversti su paprastų Seimo nutarimų pripažinti šių dviejų parlamentarų įgaliojimus nutrūkusiais priėmimu. Tokiems nutarimams priimti reikia ne 85, net ne 71 Seimo nario balso. Pakaks paprastos daugumos – parlamento salėje būsiančių E.Vareikio ir M.Adomėno kolegų, netgi jeigu jų tuo momentu tebus 17 ar kokie 35.

Teisininkai kraipo galvas dėl tokių planų. Jie atkreipia dėmesį, kad negalima šitaip neatsakingai elgtis su tautos išrinktųjų mandatais, nes šie negali būti panaikinami taip paprastai, be jokio išsamesnio tyrimo, galimybės įtariamiems gintis visomis įmanomomis priemonėmis, pagaliau Konstitucinio Teismo išvados, ar tikrai padarytas prasižengimas, vertas, kad mandatas būtų anuliuotas.

Seimo etikos sargų vadas Algimantas Salamakinas nesutinka ir mojuoja Konstitucija: "Pažvelkit – juodu ant balto parašyta, kad "Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis". Sprendimas dėl to priimamas Seimo nutarimu. Taigi, viskas teisėta."

Bet Konstitucijos žinovai tuo toli gražu neįsitikinę. Taip, E.Vareikis ir M.Adomėnas tikriausiai elgėsi netinkamai, vietoj Seimo posėdžių skaitydami paskaitas, rašydami mokslines strategijas ir imdami už tai atlyginimą, taip pat dalyvaudami valdant institutus ir (ar) jų veikloje, juk už tai irgi tikriausiai priklauso tam tikri (ne)materialūs dividendai.

Tačiau teisininkai visiškai logiškai klausia – kas bus, jeigu kiekvieną kartą, kai bus nustatyti tokie ar panašūs paslydimai, Seimas lengva ranka kapos galvas prasižengėliams? Maža to, kapos apeidamas demokratinį apkaltos institutą. O kas, jeigu vieną negražią dieną tauta išrinks ypač kerštingą Seimą, kur susimokiusi dauguma imsis netgi fabrikuoti sau neįtikusių parlamentarų tariamos neteisėtos veiklos bylas ir konvejeriu gaminti nutarimus dėl mandatų panaikinimo, siekdama taip susidoroti su oponentais?

Taip netoli ir iki spjūvio į Konstituciją bei apskritai demokratijos paniekinimo.

Akivaizdu, kad E.Vareikio ir M.Adomėno atvejais tebėra nemažai politinių ir teisinių skylių, neaiškumų, kaip derėtų išspręsti tokią prasižengėlių problemą. Atrodo, geriausia būtų jiems skelbti apkaltą, kad ir kokia sudėtinga tai būtų procedūra. Sudėtinga, užtat teisinga.