Sekmadienio pietų herojai

Prieš keletą metų išėjo, bet didelio dėmesio nesulaukusi užmarštin nukeliavo indie žanro komedija "Mano miręs vaikinas" ("My dead boyfriend" angl.). Jei nematėte, nieko per daug tikriausiai ir nepraradote. Vis dėlto viena siužeto dalis galėtų pretenduoti į katalizatoriaus šiokiems tokiems apmąstymams vaidmenį.

Pernelyg nesileidžiant į detales, filmas (tikriausiai aišku jau iš pavadinimo) prasideda nuo vyruko mirties. Vyruko, kurį jo paties mylimoji laikė nuobodyla ir nevykėliu, nesugebančiu rasti darbo, o perspektyvaus pasiūlymo laukiančiu auginant pragulas ant sofos. Tik intriga ta, jog herojui iškeliavus anapilin, staiga pasirodo, buvo jis visai ne pilkas pelėnas, o atvirkščiai – veiklus, talentingas, daugybės žmonių žinotas, gerbtas ir mylėtas kūrėjas. Pagalvotum, tik filmuose panašios istorijos ir gali nutikti. Bet ar tikrai?

Pamenu, kartą važiavau ilgoką atstumą taksi ir pokalbis su vairuotoju pasisuko visai nelauktai – paaiškėjo, kad jis pažįsta vieną labai man artimą asmenį. Per tuos kelis kilometrus, kurie dar buvo likę iki mano kelionės tikslo, spėjo tiek pagyrų bendram pažįstamam pažerti, tiek kone folklorinių jaunystės istorijų prisiminti, kad iš mašinos išlipau lengvos šoko būsenos. Dar ilgai iš galvos neišėjo klausimai, visi sueinantys į vieną: "Nejaugi mes čia apie tą patį žmogų kalbėjome?"

Tikrai nenoriu graudinti, bet kaip gaila būna gražių dalykų išgirsti jau per gedulingus pietus.

Panašus krestelėjimas buvo prieš kelerius metus nutikęs pokalbis su močiute. Vieną birželio vakarą su dubeniu braškių įsitaisėme jos terasoje moteriškai paplepėti. Tema nuvingiavo link giminėje įvykusių istorijų. Ir, o Dievuliau, sėdėjau išsižiojusi, klausydama tų tikriems, o dar ir nesvetimiems žmonėms nutikusių dalykų kaip kokios legendos.

Išgirdau ir apie protėvių drąsą išradingai nuo žūties gelbėjant savo šeimas, ir su mylimu vyru iš suorganizuotų tuoktuvių už kito pabėgusią nuotaką. Vakaras ėjo į pabaigą, o istorijų močiutės prisiminimų kraitelyje vis dar buvo, ir ne viena. Tad abejonių, kad likimo keliai ir takeliai gali pralenkti Margaret Mitchell ar Johno Irvingo fantaziją, man nebeliko.

Ne šiaip sau tais prisiminimais nusprendžiau pasidalyti. Man regis, tokia mažokai žinanti apie tuos, kuriuos laikai kiaurai ir išilgai pažįstamais, buvau ne aš viena. Tiesą sakant, jei ne atsitiktinumai, pavyzdžiui, laiku bei vietoje pasitaikęs žmogus ar pakreipta pokalbio tema, turbūt ir nežinočiau iki šiol.

Ir, žinote, man atrodo, labai dažnai galioja tas požiūrio į artimus ir pažįstamus paradoksas. Taip turbūt yra dėl dažno matymosi, kalbėjimosi apie kasdienius buitinius dalykus, kartais ir dėl komplikuotų santykių (ypač, kai dar esi jaunas ir pats sau atrodai protingiausias). Kai kažkuo daugiau negu namų reikalai nesidomime patys, o ir mums niekas neskuba pasipasakoti.

Štai dažnai ieškom autoritetų kažkur toli, nes matant vien gražiąją, kostiumuotą ir nupudruotą fasadinę pusę, jais žavėtis lengviau. O tėtis, mama, seneliai ar dėdė Petras ir interpretuojami tik kaip tėtis, mama, seneliai ir dėdė Petras. Bet ne kaip žmonės, kurie kažkada nuveikė, o gal ir dabar daro kažką išties reikšmingo ir įdomaus. Tikrai nenoriu graudinti, bet kaip gaila būna gražių dalykų išgirsti jau per gedulingus pietus. Tačiau nežinodami, kokia išskirtinė asmenybė yra tas, kurį kasdien matai susivėlusį ir su chalatu, arba sutinki per kiekvienus sekmadienio pietus, prarandame nemažai vertingo žinojimo. Pirmiausia – apie save.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geras straipsnis

Geras straipsnis portretas
Mes taip darom kai užgeriam keliom savaitėm

Kauniete

Kauniete portretas
Visada laukiu tavo nuostabiu straipsniu protinga grazi ir jautri panele retai taip pasitaiko tarp jaunu zmoniu

Liutauras

Liutauras portretas
Ir vėl ta kacapaitė... Tiek daug triukšmo, o tiek mažai minties.
VISI KOMENTARAI 4

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valdininkų atsakomybės rojus ir investicinis šiukšlynas
    Valdininkų atsakomybės rojus ir investicinis šiukšlynas

    Nuodų katilu virtusioje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje prieš avariją buvo rasta krūva pažeidimų, tačiau leidimas dirbti vis tiek buvo išduotas (ai, pas mus uždarinėjami tik bandelių cechai, jei nėra atskirų šaldytuvų svi...

  • Ar Vyriausybė turi „Planą B“?
    Ar Vyriausybė turi „Planą B“?

    Vakarų visuomenė kartais naudoja žavų terminą „silly season“. Juo apibrėžiamas laikotarpis, paprastai – vasaros pabaiga, kai žiniasklaidoje pasipila keistų ir ne itin reikšmingų naujienų. Politikams, sprendimų priėmėjams,...

    1
  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    25
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    7
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
Daugiau straipsnių