Šiandien moki grynaisiais – rytoj gal tėvynę parduosi?

Dabar Lietuvoje panašią dainelę galima išgirsti iš nemažos dalies parlamento narių, kurie nusprendė, kad grynieji pinigai yra blogis. Visa tai tapo akivaizdu, kai Seime priimtas Darbo kodekso pakeitimas, kuris nustato, kad nuo 2022 m. iš esmės visiems, atlyginimą gaunantiems pagal darbo sutartį, atsiskaitymai bus daromi tik pavedimu į banko sąskaitą ir jo išduotą mokėjimo kortelę. Savo pasisakymuose valdančiosios daugumos atstovai akcentavo, kad atsiskaitymai grynaisiais yra pagrindinė šešėlio priežastis ir atlyginimo pervedimai padarys sistemą skaidresnę. Nueita iki tokių teiginių, neva nenorintys mokėti per banką, yra nelegalai ir šešėlio verslininkai.

Galima tik užjausti Seimo narius, kurie, matyt, nelabai suvokia, kokioje valstybėje gyvena, nelabai pažįsta eilinių dirbančiųjų padėties, viską vertina per savo, o ne kasdienio darbo prizmę. Tad apie tai verta pakalbėti ir plačiau.

Galima tik užjausti Seimo narius, kurie, matyt, nelabai suvokia, kokioje valstybėje gyvena, nelabai pažįsta eilinių dirbančiųjų padėties.

Pradėkime nuo to, kad jokių vokelių mokėjimai per banką niekaip nepanaikins. Ir šiandien visi vokelių gavėjai dalį atlyginimo gauna oficialiai, tai fiksuojama tiek "Sodros", tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitose. Vokeliai niekaip nėra ir nebus bankinių pavedimų dalyku. Priešingai, nemažai daliai darbuotojų atlyginimas per banką bus visiškai nepriimtinas ir jie turės papildomą paskatą panaikinti oficialią darbo sutartį, visą sumą prašys mokėti į rankas.

Seimo nariai, matyt, retai bendrauja su regionų gyventojais ir menkai tepažįsta realų gyvenimą net vidutinio dydžio rajonų centruose. Daugumoje iš jų bankų paslaugomis naudojamasi tik tada, kai prispiria mirtina būtinybė, nes banko padalinių darbo laikas – nepatogus, nesuderinamas su eilinio dirbančiojo darbo dienos grafiku. Kaip reikės kuriame nors kaime gauti grynųjų, kai sutriks internetas, niekas negali pasakyti – nes sutriks viskas, pradedant bankomatais, baigiant maisto parduotuve ar degaline.

Faktas: jokių vokelių mokėjimai per banką niekaip nepanaikins. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ką jau kalbėti, kad bankų paslaugos šiais laikas nepigios – gaunančiam minimalų atlyginimą (o tokių piliečių Lietuvoje kas trečias) kas mėnesį nubraukiamas euras ar du vien už tai, kad jis turės banko sąskaitą, yra didelė suma. Dar įdomiau, kad priverstinis perėjimas prie banko mokėjimų ir kortelių naudojimo pabrangins ir prekes bei paslaugas. Šiandien Lietuvos bankai verslo įmonėms siūlo banko kortelių aptarnavimo įrenginius (POS), kurių naudojimas net mažiausiai maisto parduotuvei kainuoja po 1 ir daugiau proc. nuo kiekvienos prekės. Tai per mėnesį išleisdami, tarkim, 300 eurų maistui, ne mažiau kaip 3 eurus mokėsite ne kam kitam, o tam pačiam bankui.

Kokį tai poveikį darys visiems smulkiesiems verslininkams – klausimas atviras. Tai dar viena papildoma našta ir mažiausiai 1 proc. mažesnės verslo pajamos. Kai kas sakys, kad tai nėra daug, bet kai tavo veiklos pelningumas 5–10 proc., tai minus 1 proc. papildomų sąnaudų – labai apčiuopiama suma.

Ne mažiau svarbios ir labai proziškos situacijos. Galima pamokslauti ir aiškinti, kad, pavyzdžiui, vyras privalo apie savo pajamas viską rodyti žmonai, tačiau, pavyzdžiui, gyvenime dažnas nelabai norės, kad antroji pusė banko sąskaitoje pamatytų apmokėtus tris, o ne vieną bokalą alaus. Ką jau kalbėti apie gerokai subtilesnes istorijas.

Taigi, jei atmestume visuomenėje plačiai paplitusias sąmokslo teorijas apie tai, kas kam tarnauja, ir tikėtume dalies Seimo narių nuoširdumu, beliktų prisiminti seną lietuvišką posakį, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.