Skęstančiųjų gelbėjimas

Yra toks posakis, bent jau daugumai vyresnės kartos atstovų girdėtas iš romano "12 kėdžių": "Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas." Skamba piktai, ar ne? Galbūt net sukelia staigų norą prieštarauti, kaip ir diduma kitų kaimyno iš Rytų padovanotų dalykėlių. Juk mes empatiški ir, pamatę klumpantį, iškart norime padėti jam atsikelti. Bet ar tikrai ištiesti pagalbos ranką – visada mūsų pareiga?

Tie, kuriems su tokiais atvejais susidurti teko, turbūt pritars, kad matyti, kaip tau svarbus žmogus kenkia pats sau, – vienas skaudesnių išgyvenimų, kokių apskritai gali būti. Ir visai nesvarbu, kuo pasireiškia tas savęs naikinimas – kasdieniu butelio kaklelio bučiavimu, besaikiu tortų rijimu, kai ir taip sunku be sustojimo užlipti į antrą aukštą, ar negebėjimu užbaigti toksiškų santykių.

Aukso puodo vertas laimėjimas, jei vos išreiškus savo nuoširdų susirūpinimą draugui, mylimajam ar šeimos nariui, šis iškart pripažįsta turįs problemą ir imasi ją spręsti. Tačiau šansų, kad taip nutiks, švelniai pasakius, mažoka. Kur kas dažnesnė reakcija į pastabas yra pyktis, neigimas ar puolimas. Tokia jau žmogaus psichologija – kai kas nors kitas garsiai įvardija tai, ko jis pats tyliai bijo, gėdijasi ar savyje nekenčia, kyla noras it pavojų pajutusiai pūsliažuvei kontratakuoti. Todėl dažnai tiesiog nuoširdžiai tardamas "karalius nuogas" tokiems žmonėms tampi pačiu didžiausiu priešu.

Pamenu, dar ankstyvos jaunystės laikais turėjau porą metų vyresnę draugę, kuri buvo užmezgusi smurtinius santykius. Kai princas gerai patąsydavo už plaukų ir tiesiogine tų žodžių prasme išspirdavo lauk iš namų, atvažiuodavo pas mane guostis. Verkdama prisiekinėdavo visiems šventiesiems, kad niekada daugiau su tuo vyruku nebendraus. O štai paskambinus jai po kelių dienų, lyg niekur nieko atsiliepusi sakydavo: "Aš tau vėliau perskambinsiu, dabar einam su zuikiu į kiną." Tam tikru momentu nuoširdžiai bijojau, kad vieną dieną tasai zuikis ją paprasčiausiai užmuš. Mėgindavau ir gražiuoju, ir piktuoju išaiškinti, kad jei vyras spardo ir kumščiuoja, neįmanoma, kad mylėtų. Situacija išsirutuliojo tiek, kad kartą net į psichologą kreipiausi patarimo, kaip bičiulę atvesti į protą. O šis ir pasakė: "Jei jau ne kartą kalbėjote ta tema ir jokių rezultatų, tai ir nebekalbėk. Kitų žmonių santykiai, kad ir kokie nesveiki, ne tavo rūpestis."

Dažnai pasitaiko, kad destruktyvų mylimą asmenį, kuris it inkaras tempia žemyn ir mus, laikome savo gyvenimo kryželiu, kurį privalu vilkti. Ir nebūtinai tai turi būti asocialūs asmenys ir ekstremalūs atvejai, tokie kaip tasai vyras, rodytas per "24 valandas" siuntinėjantis ant trijų raidžių žurnalistę R.Lazauskienę, o žmonai, atvykusiai išsitempti į šiltus namus iš prasigėrusios meilužės migio, sakantis: "Dabar neištrauksit – aš turiu alučio." Tokių inkarėlių, piktų pokalbių ir susirūpinusių draugų intervencijų apstu ir už gražių namų durų.

Tokia jau žmogaus psichologija – kai kas nors kitas garsiai įvardija tai, ko pats tyliai bijo, gėdijasi ar savyje nekenčia, kyla noras it pavojų pajutusiai pūsliažuvei kontratakuoti.

Visų didžiausia problema, kad pats sau gyvenimą ėdantis asmuo neišvengiamai skaudina tuos, kurie yra aplink. Nes jei tas žmogus bent kiek rūpi, sunku ignoruoti jo švaistomą žmogiškąjį potencialą, gyvenimo metus ar sveikatą. Tik viso to grožis, o kartu ir tragedija ta, kad kiekvienas esame laisvas pasirinkti, kaip gyventi: kokybiškai ar mėšlinai. Ir kol žmogui tinka sava netvarka, šluotos į rankas jis nepaims. O gal ir nereikia.

Pripažinti problemą – pirmas žingsnis link pagijimo. Tik to pripažinimo kitam per prievartą gerklėn neįgrūsi. Iš šono žiūrint, gali būti pikta ar tiesiog sunku suprasti, kaip sugebama užtraukti ant savęs kryželį, neretai dar esant jaunam ir sveikam. Tačiau kartais suprasti būtina – kad dugnan nebūtum nutemptas drauge. Juk kentėti nuo kito žmogaus žiežirbų ar atsisveikinti – irgi esame laisvi pasirinkti. Ir pasitaiko situacijų, kai mylimi asmenys tampa tarsi uždelsto veikimo bombos. Jei net didžiausiomis pastangomis nepavyksta jų padaryti nekenksmingų, telieka pasitraukti atokiau – kad sprogimo banga velniop nenuneštų ir tavęs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kaip realiai organizuojamos didžiulės migrantų grupės, užplūstančios Vakarus? "Migrantų į JAV karavanai renkami vos ne per naktį, o jų lavina perkelta iš Centrinės Amerikos į Amerikos šiaurę, per Meksiką į JAV. Karavanų formavimui buvo įtraukti socialiniai tinklai, be kurių nė vienas iš būsimų migrantų nebūtų žinojęs, kad yra galimybė įeiti į JAV, kaip organizuotos grupės nariui. Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas, spontaniškumas ir proceso organizavimas nekelia abejonių, kad šis reiškinys turi užkulisinius organizatorius." Tuo istorija nesibaigia. "Pasak „Gallup“, 750 mln. žmonių pasaulyje norėtų persikelti į JAV." Kiek žmonių norėtų persikraustyti į Vakarų Europą, kolkas nežinome. Aišku, kad irgi daug. Ruoškitės. Tuoj jie miegos ir jūsų lovoje. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

RAMŪNAS KARBAUCKIS

RAMŪNAS KARBAUCKIS portretas
ŠIRINSKIENE!!!

ŠEŠTAM

ŠEŠTAM portretas
"Putlerikoniškos" teorijos, tai kai atsistoji prie Liliputino nuotraukos arba kūjo su pjautuvu, paiimi savo šmotą ir pradedi su ranka tampyti pirmyn atgal šaukdamas "KRYM NAŠA"
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    5
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    11
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių