Naujamečiame klegesyje prasmingu inkliuzu sužibo vienos bičiulės padeklamuotas Rimvydo Stankevičiaus eilėraštis ir kitos paatviravimas, kad ji nuolatos skaito poeziją, net knygynų darbuotojas stebina: mat niekas nebeprašo poezijos knygų. Kaip nutiko, kad poetinis žodis pasitraukė iš daugelio gyvenimų, kodėl vis rečiau eilėraščiu begydome sielos skaudulius? Tyliai pasižadėjau naujais metais kasdien perskaityti bent po vieną eilėraštį.
Doloresa Kazragytė yra sakiusi, kad skaitydami poeziją mes gauname unikalią galimybę įeiti į savo sielą. Išties – tereikia nedidelio postūmio, kad išdrįstume praverti tas duris. Postūmiu galėtų būti susitikimai su poetais – šiandieniu pramogų brangymečiu bibliotekos į juos kviečia nemokamai. Postūmiu gali būti ir šiųmetė naujovė – nuo sausio 1-osios visi žmonės Lietuvos bibliotekose nemokamai gaus skaitytojo bilietą. Tereikia užsukti į knygų klondaiką, o ten jau tikrai atrasi savąją! Gal ir poezijos.
O gal net poezijos vagonas, kuriame gyvai savo eiles skaitytų patys poetai? Kultūriniai renginiai traukiniuose – svetur jau seniai gyvuojanti tradicija.
Regėdama, kaip prigijo kalėdinių traukinių tradicija – važiuoti šventiškai išpuoštuose vagonuose, įsisvajoju: o jei viename traukinio vagone būtų poezijos lentynėlė? Romano važiuodamas iš Kauno į Vilnių neperskaitysi, bet atsiversti poezijos knygą tikrai spėsi. O gal net poezijos vagonas, kuriame gyvai savo eiles skaitytų patys poetai? Kultūriniai renginiai traukiniuose – svetur seniai gyvuojanti tradicija: Japonijoje „Art Train“ siūlo keleiviams traukiniuose pasimėgauti meno parodomis ir susitikti su menininkais, Didžiojoje Britanijoje „Opera on the Train“ rengia muzikinius pasirodymus traukiniuose, Vokietijoje ir Austrijoje traukiniais galima leistis į kultūrinius turus. Štai kiek daug dar neatvertų galimybių grąžinti skolą sielai šiame pragmatiškame mūsų laike.
Naujausi komentarai