Skurdas. Visiškas

2018-aisiais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau nei penktadalis žmonių. Ne, iš bado nė vienas nemirė. Ačiū Dievui, Vyriausybei ir Europos Sąjungai už nepasiturintiems atsiųstus varguolių paketus su kruopomis, makaronais, margarinu ir kariškais konservais. Stebuklingose rankose tai virsta stalo stebuklais. Bet ar žmogų virš skurdo ribos pilnas pilvas kilsteli?

Ar galimybę vaikui nupirkti telefoną ir kompiuterį reikėtų laikyti prabanga? Kelionę per Lietuvą į Jūrų muziejų – irgi? Spektaklį, koncertą Vilniuje ar Kaune – taip pat? O knygą? Taip, penktadalis visa tai laiko prabanga. Bet kažkodėl ne jis prabangos alkį jaučia. Plika akimi matoma nubrėžta dar vieno skurdo riba.

Prieš šventes eilės turguose ir prie prekybos centrų kasų vėl įrodė, kad nesame vieniši šioje planetoje. Aplankė emigrantai. Dauguma kuklūs, dvigubos pilietybės laukiantys mūsų piliečiai. Iškart pastebėsi, kurie. Jie pardavėjui liepia paduoti dešimt rinkių dešrų, o vytintas nugarines visas, kiek yra (trijų kiaulių), iš vitrinos sušluoti. Paskui dar porą šaldytų žąsų įsimeta ir trejetą ančių. Kad nepritrūktų. Tuziną įvairiausių spalvotų ir bespalvių stiklinių butelių. Kai nešuliai sprogsta, tą akimirką nuo ausies iki ausies visiškai laimingi pasijunta. Vaikai pranoko tėvus. Pensininkai čia tiek negali, o jų emigravusios atžalos įgali. Užlieja pasididžiavimas... Lietuva – neišsemtų norų šalis, o Anglija – neišsemtų galimybių. Kaip ir kokia Norvegija, Švedija, Danija.

Vakaruose žmonės silkių galvas pakuoja už mūsų profesoriaus atlyginimą. Čia už profesoriaus algą silkių galvas valgo. Bet, sako, nuo šito maisto visi pas mus labai protingi, lazerius kuria, jei norėtų, skylę Mėnulyje pragręžtų.

Bet kam mums ji? Gal kad gražioj pilnaty vaikų svajonės nuskraidintų ten sniego ir bertų Mėnulio šviesoj Žemėn? Taip viskas būtų nežemiška, lyg stikliniame Kalėdų sniego burbule. Nusipurtę kalnus dešrų ir kumpių pamatytume, kaip sninga, sninga, sninga. Lyg šventės šventos būtų.


Šiame straipsnyje: šventėsskurdasatlyginimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Mockus iš MG Baltic ir Numavičius iš Maximos turėtų mokėti mokesčiais 73 procentus jų metinių pajamų. Kodėl? Du žymūs ekonomistai, Diamond ir Saez, tai paskaičiavo. "Diamond-Saez analizės pagrindas yra du teiginiai: ribinio naudingumo mažėjimas ir konkurencingos rinkos. Mažėjantis ribinis naudingumas yra jausmas, kad papildomas doleris atneša labai mažą pasitenkinimą žmonėms, turintiems labai daug pajamų, palyginus su mažas pajamas gaunantiemis žmonėmis. Suteikite šeimai, kurios metinės pajamos yra $ 20,000, papildomai $ 1,000 ir tai padarys didelį skirtumą jų gyvenime. Suteikite žmogui, kuris gauna 1 milijoną dolerių per metus papildomą tūkstantį, ir jis vos pastebės jį. Puikiai konkurencingoje ekonomikoje, neturinčioje monopolinės galios ar kitų iškraipymų, kiekvienas gauna savo ribinį produktą.

Kęstas

Kęstas portretas
Tai yra, jūs gaunate $ 1000 per valandą, nes kiekviena papildoma valanda, kurią dirbate, prideda $ 1000 vertės ekonomikai. Tačiau tokiu atveju kodėl mes rūpinamės tuo, kaip sunkiai turtingieji nori dirbti? Jei turtingas žmogus dirba papildomą valandą, ekonomikai prideda 1000 JAV dolerių, bet už savo pastangas gauna 1000 JAV dolerių, visų kitų bendros pajamos nesikeičia, ar ne? O, bet jis prisideda prie kitų gerovės - nes jis moka mokesčius už tą papildomą $ 1000. Taigi socialinė nauda, ​​gaunama, skatinant dideles pajamas gaunančius asmenis dirbti šiek tiek sunkiau, yra šios papildomos pastangos sukurtos mokesčių pajamos.

Kęstas

Kęstas portretas
Taigi, apmokestindami turtinguosius, turėtume rūpintis, tik kiek pajamų iš jų mokesčių mes gauname. Ir tai yra tas, ką mes galime įvertinti, atsižvelgiant į įrodymus, kaip reaguoja didelio turto turėtojų pajamos prieš mokesčius į skirtingus mokesčių tarifus. Iš tų įrodymų Diamond ir Saez paskaičiavo optimalų tarifą - 73 proc." Dešimt išmintingų žinovų ateina į šį tašką ir sako: tai nerealu, nes Mockus ir Numavičius [1] iš karto išveža samagono gamybą ir Maximas į Kiniją. Tegul veža. Pradėtas muitinis karas, todėl tas, kuris vyksta į Kiniją, kartais negali iš Kinijos išnešti pinigų, prekių ar sveiko kailio. Verslas vengia tokios rizikos ir dabar nebėga į Kiniją. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    10
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    2
Daugiau straipsnių