Slaptųjų draugijų šešėliai

Per pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje (ypač Vakaruose) itin išaugo susidomėjimas slaptosiomis, į praeities užmarštį nugrimzdusiomis draugijomis. Iš pradžių, praėjus keletui metų po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų, buvo domimasi tamplieriais, masonais ir Siono išminčių protokolais. Vėliau, po 2007–2008 m. finansų kracho, pereita prie "Naujosios pasaulio tvarkos" (New World Order), Rothschildų giminės ir Bilderbergo grupės. Dar po kelerių metų paskelbtas džihadas vakcinoms ir siekta grąžinti plokščios Žemės pasaulėvaizdį.

"Tu nesupranti, kas vyksta", – nepažįstamiems giminaičiams sakydavo keistuoliai, tačiau taip ir neatskleisdavo tikrosios tiesos.

"Masturbinati", – neretai sušukdavo muzikinį vaizdo klipą atidžiai peržiūrėjęs paauglys, kuriam pasisekdavo smulkiose regimo vaizdo detalėse įžvelgti masonais vadinamų "Laisvųjų mūrininkų" (Freemasons) organizacijos simboliką.

Per pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje (ypač Vakaruose) itin išaugo susidomėjimas slaptosiomis, į praeities užmarštį nugrimzdusiomis draugijomis.

"Mes nesame gyventojų prieaugio perteklius", – megafonu stikliniam pastatui rėkdavo barzdotas storulis, kurį dėl to ir paliko žmona.

"Tai – Bilderbergas", – šauksmu atsakydavo jam kolega, rodydamas į nepažįstamus gatve einančius vyresnio amžiaus žmones.

Paslaptingi, neaiškių tikslų siekiantys vyrų ir moterų susibūrimai, į kuriuos leidžiama patekti tik keletui išrinktųjų, vieniems plačiosios bendruomenės nariams žadina smalsumą, kitiems kelia baimę, nerimą, pyktį ir pateikia atsakymus į visus svarbiausius gyvenimo klausimus, o tretiems leidžia susikrauti milžiniškus turtus.

Galima drąsiai teigti, kad prie išaugusio susidomėjimo tamplierių riteriais, katarais, "Opus dei", laisvaisiais mūrininkais arba masonais ir nuo jų atskilusiais Bavarijos šviesuoliais (Illuminati) prisidėjo ne tik politinės, ekonominės ir socialinės negandos, bet ir komercinius trilerius kuriančio gudraus verslininko Danieliaus Gerhardo Browno (1964) erotinės fantazijos.

Jas, pateiktas pačiuose banaliausiuose masiniam vartotojui skirtuose romanuose, itin rimtai priėmė ne vienas skrydžio oro uoste arba draugų kavinėje laukiantis žmogus.

Slaptosios, neaiškių tikslų siekiančios draugijos, į kurias patekti galėdavo tik išrinktieji, egzistavo visame pasaulyje nuo neatmenamų laikų. Galima kelti prielaidą, kad daugelis šių slaptųjų susibūrimų atstovų puoselėjo beprotiškas svajones, tačiau rimtai paveikti bendruomenės gyvenimą ir valstybės politiką pavykdavo tik patiems gudriausiems, ambicingiausių organizacijų nariams.

Kinijoje egzistavusi ir veikusi "Baltojo lotoso" brolija buvo viena jų. Tai buvo religinis, budizmui giminingas judėjimas, propagavęs mesijo atėjimo teoriją ir turėjęs nemenkų politinių siekių.

Kai kas neatmeta prielaidos, kad "Baltojo lotoso" sektai itin stiprią įtaką galėjo padaryti iš Persijos kilęs krikščionybės, budizmo ir zoroastrizmo bruožų turintis manicheizmo religinis judėjimas, kurio atstovai tvirtino, kad pasaulyje ir žmogaus sieloje vyksta priešybių (gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos, JAV ir SSRS, tiesos ir melo ir t. t.) kova.

Teigiama, kad į Kinijos žemes ši su pranašu Maniu (216–274 arba 277) siejama doktrina atėjo VII a. pabaigoje (arba anksčiau) Tang dinastijos (618–907) laikais, tačiau, kaip ir daugelyje kitų kraštų, manichėjai greitai susirado daugybę įtakingų priešų ir galiausiai buvo išnaikinti arba priversti slapstytis.

Nuo penktojo XIV a. dešimtmečio paprastiems Kinijos žmonėms teko patirti nemažai negandų. Kraštą krėtė potvyniai, blogi orai, infliacija ir epidemijos, tad valdančiosios mongolų Yuan dinastijos (1271–1368) populiarumas ėmė blėsti.

Manoma, kad bręstant maištingoms nuotaikoms slaptieji "Baltojo lotoso" susibūrimai patraukė ne vieną prieš mongolų dinastiją nusistačiusį hanį (kiną). Vienas jų veikiausiai buvo Zhu Yuanzhangas (1328–1398) – iš daugiavaikės valstiečių šeimos kilęs budistų vienuolis ir elgeta.

1351 m. prasidėjo su "Baltojo lotoso" draugija siejamas Raudonųjų turbanų sukilimas. Per beveik du dešimtmečius trukusias kovas sukilėliams pavyko išstumti iš Kinijos Yuan dinastijos šalininkus ir atvesti į valdžios olimpą naująją Ming (1368–1644) dinastiją.

Pirmuoju šios dinastijos valdovu tapo būtent Zhu. Vykstant sukilimui, jo reputacija vis labiau augo. Išvijus mongolus, jam teko likviduoti keletą potencialių konkurentų, galinčių pastoti kelią į sostą. Kai kurie jų buvo įveikti garbingai, kiti paslaptingai mirė.

Kinijos valdžioje įsitvirtinus naujajai Ming dinastijai, "Baltojo lotoso" draugijos veikla buvo uždrausta. Jos atstovams teko trauktis į pogrindį, o slenkant metams ši organizacija vis labiau skilo į daugybę smulkesnių padalinių.

Neatmetama prielaida, kad keitėsi ir jos narių išpažįstama pasaulėžiūra. Veikiausiai naujieji Kinijos valdovai puikiai žinojo šios slaptosios draugijos galią ir nusprendė jos laiku atsikratyti.

Nors "Baltojo lotoso" draugija buvo išstumta į užmarštį, Kinijoje įsitvirtinus mandžiūrų Qing (1644–1912) dinastijai, slaptųjų draugijų veikla atgimė, mat mandžiūrai, kaip ir mongolai, ne vieno hanio buvo laikomi svetimtaučiais uzurpatoriais, t. y. netikrais kinais.