Sovietmečio paveldo dilema

So­vie­ti­nių pa­sta­tų vie­to­se dygs­tant nau­jiems sta­ti­niams su­si­grieb­ta, kad tu­ri bū­ti sau­go­mi ir so­cia­liz­mo lai­ko­tar­piu sta­ty­ti ver­tin­gi pa­sta­tai. Įs­ta­ty­mai kol kas gi­na tik se­nes­nius nei 50 me­tų pa­sta­tus.

„Va­do­vau­da­mie­si įsta­ty­mais, ga­li­me ver­tin­ti tik tuos pa­sta­tus, ku­rie sta­ty­ti prieš 50 ir dau­giau me­tų. Vi­sus ki­tus ob­jek­tus, kol au­to­riai gy­vi, tu­ri gin­ti au­to­ri­nės tei­sės", - tei­gė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aps­kai­tos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ge­ral­da Lu­ka­vi­čie­nė. Per­nai pra­dė­ti pil­dy­ti ir jau­nes­nių, so­viet­me­čiu sta­ty­tų ver­tin­gų ob­jek­tų są­ra­šai. Po il­go do­ku­men­tų ren­gi­mų ir svars­ty­mų eta­po, kai ku­rie iš jų gal­būt tu­rės vals­ty­bės sau­go­mo ob­jek­to sta­tu­są.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­vė Ire­na Vaš­ke­lie­nė:

Pir­miau­sia siū­lo­me sau­go­ti vi­sus po­ka­rio lai­ko­tar­pio pa­sta­tus, pa­vyz­džiui, gy­ve­na­muo­sius na­mus Ka­ra­liaus Min­dau­go pro­spek­te, Cent­ri­nį kny­gy­ną Lais­vės alė­jo­je. Ta­čiau dar neį­ver­tin­ti pa­sta­tai, dėl ku­rių spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės ne­su­tam­pa.

Bu­vę „Pramp­ro­jek­to" ir „Miestp­ro­jek­to" pa­sta­tai, VDU cent­ri­niai rū­mai - šiuos pa­sta­tus rei­kė­tų dar kar­tą įver­tin­ti, ar jie tu­ri ver­tin­gų sa­vy­bių. Nors pa­gal įsta­ty­mus pa­sta­tams, kad jie bū­tų pa­skelb­ti ver­tin­gais, tu­ri suei­ti 50 me­tų, ta­čiau išim­čių vi­sa­da bū­na. Su­teik­ti ver­ty­bės sta­tu­są so­viet­me­čio pa­sta­tams rei­ka­lin­ga to­dėl, kad iš is­to­ri­jos neiš­nyk­tų to laik­me­čio ar­chi­tek­tū­ros bruo­žai. Anuo­met pa­sta­tai ne­bu­vo vien blo­gi, ir ta­da bu­vo tai­ko­mi tam tik­ri prin­ci­pai, pro­jek­ta­vi­mo tai­syk­lės. Kiek­vie­nas laik­me­tis at­spin­di skir­tin­gą ma­nie­rą. Tai­gi, tu­rė­tų bū­ti at­rink­ti ir iš­sau­go­ti pa­tys ge­riau­si ob­jek­tai.

Kai ku­riuos nau­jes­nius pa­sta­tus, dėl ku­rių ky­la daug dis­ku­si­jų, tei­kia­me įver­tin­ti Ar­chi­tek­tų są­jun­gai, kaip kad bu­vo su „Mer­ku­ri­ju­mi". Mū­sų pa­mink­lo­sau­gos spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad jis pa­sta­ty­tas ne­si­lai­kant Lais­vės alė­jos struk­tū­ros, suar­dė bu­vu­sią kvar­ta­lo se­man­ti­ką, to­dėl ne­siū­lė jo sau­go­ti. Po to dar klau­sė­me Ar­chi­tek­tų są­jun­gos nuo­mo­nės.

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Ne­ri­jus Va­lat­ke­vi­čius:

Jei pa­sta­tas ne­funk­cio­na­lus, ne­vy­kęs, sau­gok ne­sau­go­jęs - neiš­sau­go­si. Nie­ko pri­kiš­ti ne­ga­liu to­kiems so­viet­me­čiu pa­sta­ty­tiems ob­jek­tams, to­kiems kaip M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­ja, Kau­no pa­veiks­lų ga­le­ri­ja, KTU stu­den­tų mies­te­lio pa­sta­tai, VDU Cent­ri­niai rū­mai, LŽŪU mies­te­lis, Dra­mos teat­ras, dau­gia­bu­čiai Ka­ra­liaus Min­dau­go kran­ti­nė­je, IX for­to mu­zie­jus. „Mer­ku­ri­jaus" pa­sta­to es­te­ti­ka ne­blo­ga, ta­čiau jis pa­sta­ty­tas ne vi­sai tei­sin­gai, ne­funk­cio­na­lus. Kas iš to, kad gra­žu, bet ne vie­to­je. Jei bū­tų iš­lai­ky­ta Lais­vės alė­jai bū­din­ga už­sta­ty­mo zo­na, gal šim­tą me­tų jis ten dar sto­vė­tų, o da­bar alė­ja tar­si iš­kan­džio­ta.

Ri­tua­li­nių pa­slau­gų na­mų „Liū­de­sys" smai­lūs sto­gai sim­bo­li­zuo­ja skaus­mą, pa­sta­tas šiek tiek pri­me­na M.K.Čiur­lio­nio pa­veiks­lus.

Gal­būt anuo­me­ti­nės sta­ty­bos tech­no­lo­gi­jos nea­ti­tin­ka da­bar­ti­nių, tais lai­kais rei­ka­la­vi­mai sie­nų ši­lu­mi­nei var­žai bu­vo tris kar­tus ma­žes­ni, ta­čiau vis­kas iš­tai­so­ma. Pre­ky­bos ir kul­tū­ros cent­ras „Girs­tu­pis" bu­vo ge­rai, tei­sin­gai su­pro­jek­tuo­tas, dėl to nie­ko dau­giau ir ne­pa­jė­gia iš jo pa­da­ry­ti.

Bu­vęs ba­tų fab­ri­ko „Li­tua­ni­ca" rau­do­nų ply­tų pa­sta­tas - klai­da. Ne­ga­li­ma Se­na­mies­ty­je vai­din­ti se­na­mies­čio.  Kau­no ap­skri­ties vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­sta­tas ma­nęs ne­trau­kia skai­ty­ti kny­gų, man jis vei­kiau pri­me­na kul­tū­ros na­mus. Bet, kaip na­mas, jis vis tiek ver­tin­gas.

Par­duo­tu­vė „Rė­da" la­bai tin­ka­mo­je vie­to­je ir ati­tin­ka mas­te­lį, ne vel­tui šis ob­jek­tas anuo­met bu­vo ap­do­va­no­tas. Res­to­ra­nas „Trys mer­ge­lės" - la­bai ele­gan­tiš­kas ob­jek­tas, žvel­gian­tis į Ne­mu­ną.

Ka­vi­nės „Spur­gi­nė" in­ter­je­ras nė­ra pa­ts ge­riau­sias so­viet­me­čio lai­kų in­ter­je­ras, ta­čiau vie­nas iš ne­dau­ge­lio, ku­rie dar yra iš­li­kę.

„Vil­ties" vais­ti­nės in­ter­je­ras, kaip ir ki­tų anuo­me­ti­nių vais­ti­nių in­ter­je­rai, ypač me­niš­kas. Aš vais­ti­nę įsi­vaiz­duo­ju ki­to­kią, me­ni­nė iš­tai­ga su pa­veiks­lais, vit­ra­žais, fres­ko­mis, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, to­kios pa­skir­ties įstai­gai ne­rei­ka­lin­ga.

Bu­vu­sios En­dok­ri­ni­nių pre­pa­ra­tų ga­myk­los pa­sta­tą Alek­so­te tik­rai siū­ly­čiau įra­šy­ti į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, tai la­bai ge­ras pra­mo­ni­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­dys.