Specialistų pradeda trūkti kone visose srityse

  • Teksto dydis:

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pastebi, kad dėl nepalankių emigracijos ir demografijos sąlygų, šiandien Lietuvoje jaunų žmonių yra labai mažai, ir tas sumažėjimas neproporcingas visos šalies gyventojų mažėjimui. „Jei apskritai gyventojų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo nuo 3,5 iki 2,8 mln. (apie 20 proc.), tai jaunimo, abiturientų skaičius yra sumažėjęs dvigubai – nuo 65 iki 30 tūkst. Todėl šiandien praktiškai visose srityse pradedamas jausti žmonių trūkumas – ypač turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – vieną svarbiausių aukštojo mokslo iššūkių įvardija rektorius.

Tyrimų finansavimas

Pasak jo, apskritai kalbant, aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje nėra bloga, ypač turint omenyje, kad aukštojo išsilavinimo siekti nori didesnis procentas žmonių nei daugelyje kitų šalių – tai patvirtina ir apklausos. Nepaisant to, problemų netrūksta, ypač dėl minėto abiturientų trūkumo, kuris nulemia specialistų stoką bene visose srityse.

Tarp esminių problemų, kurias būtina spręsti, prof. J. Augutis įvardija ir finansavimo klausimus. Jis atkreipia dėmesį, kad studijų finansavimą Lietuvoje dar galima laikyti priimtinu, nors jis ir nesiekia ES vidurkio (pagal lėšas vienam studentui), tačiau mokslo ir tyrimų finansavimas yra problematiškesnis – jis yra net kelis kartus žemesnis už ES vidurkį.

„Tai yra didelė mūsų problema – nyksta institutai, įvairios laboratorijos. Kai kurie jų išsilaiko, padedant verslui, tačiau daugeliui tenka užsidaryti. Reikia turėti omenyje, kad fundamentiniai mokslai negali greitai atnešti tiesioginės naudos, iš kurios jie galėtų išsilaikyti, uždirbti pinigų – jie yra investicija į ateitį. Tad šioje srityje darosi vis sunkiau. Nenuostabu, kad tokiuose moksluose kaip fizika, chemija studijuoja ir dirba vis mažiau studentų, mokslininkų“, – sako prof. J. Augutis.

Teikia vilčių

Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiek tiek vilčių teikia politinių partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kuriuo įsipareigojama kasmet didinti švietimo ir mokslo finansavimą – iki 2030 m., kasmet planuojama papildomai tam skirti po apie 270 mln. eurų. Kai kuriuos planus pakoregavo pandemija ir krizė dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tačiau VDU rektorius tikina, kad į ateitį galima žvelgti optimistiškai.

„Mūsų aukštojo mokslo sistema sutvarkyta neblogai, ji funkcionuoja gerai. Iššūkių yra, tačiau taip pat yra ir priemonių, kaip su jais tvarkytis. Pavyzdžiui, galbūt jaunimo ir specialistų trūkumą galėtume kompensuoti didindami užsienio studentų, mokslininkų skaičių, įsileisdami juos studijuoti ar bendradarbiauti. Nuolat atsiveria naujų perspektyvų, bendradarbiavimo krypčių. Džiaugiuosi, kad Lietuvos aukštasis mokslas yra labai tarptautiškas, bendradarbiaujama daugybėje krypčių, viena iš naujausių – Taivanas, su kuriuo mezgami įvairūs ryšiai moksle ir kitose srityse“, – pasakoja pašnekovas.

Dabar vėl grįžome prie disciplinų ir tyrimų susiliejimo, kai reikalingos žinios ir moksliniai rezultatai iš daugelio sričių.

Anot VDU rektoriaus, tarpdiscipliniškumas XXI a. yra tam tikras sugrįžimas į mokslo ištakas, kadangi pradžioje disciplinos nebuvo taip griežtai skirstomos – skirstymą paskatino pramoniniai pokyčiai per pastaruosius du šimtmečius.

„Dabar vėl grįžome prie disciplinų ir tyrimų susiliejimo, kai reikalingos žinios ir moksliniai rezultatai iš daugelio sričių, pavyzdžiui, kai integruojami gamtos ir humanitariniai, socialiniai mokslai. Tarpdiscipliniškumas itin būdingas technologijų, dirbtinio intelekto, dizaino sritims. Mūsų universitete taip pat, pavyzdžiui, rengdami mokytojus akcentuojame STEM metodiką, t. y. tarpdisciplininį mokymo metodą, kai integruojamos skirtingos mokslo sritys“, – paaiškina prof. J. Augutis ir papildė, kad, žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti atskirų disciplinų ar visur priverstinai skatinti jų integravimą.

Ypatingi metai

Apibendrindamas pokyčius VDU rektorius teigia, kad po įvykusių susijungimų VDU pozicionuoja save kaip klasikinį universitetą, kuris aprėpia visas mokslo ir studijų kryptis, todėl atsiveria platesnių galimybių sinergijai, bendradarbiavimui tarp skirtingų universiteto padalinių.

„Pavyzdžiui, į mokytojų rengimą yra įsitraukęs visas universitetas, ne vien Švietimo akademija – ten vyksta dalis programų, tačiau dalykų mokytojai savo dalykines žinias įgyja būtent tų dalykų katedrose. Be to, kaip laisvųjų menų universitetas, iki šiol siūlome galimybę įgyti gretutinę specialybę – tai mokytojams ypač svarbu“, – pabrėžia prof. J. Augutis.

„Negalėčiau nepaminėti ir Lietuvos universiteto šimtmečio. Šie metai yra ypatingi VDU ir visai Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenei, nes 1922-aisiais įkurtas Lietuvos universitetas davė pradžią dideliam skaičiui aukštųjų mokyklų Lietuvoje: VDU, KTU, LSMU. Jis didelę įtaką turėjo net ir Vilniaus universitetui, kuris po visų negandų ir uždarymų ar veiklos svetur atgijo kaip universitetas Lietuvoje ir didelę jo bibliotekos ir darbuotojų dalį tuomet sudarė VDU resursai“, – akcentuoja prof. J. Augutis, pristatydamas šiemet žymimą Lietuvos universiteto šimtmetį.

Rektorius atkreipia dėmesį, kad universitetai ne tik švenčia kartu, bet ir planuoja įvairių bendrų iniciatyvų. Viena iš jų – planai įkurti bendrą Kauno akademinę zoną: suteikti galimybę visų Kauno universitetų studentams laisvai pasirinkti bet kurio kito universiteto jiems patinkančius dalykus ar modulius ir juos integruoti į savo studijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Astronomas hidrologas 41-jų tremtinys Romualdas Zubinas

Astronomas hidrologas  41-jų  tremtinys  Romualdas  Zubinas  portretas
GERBIAMAS PROFESORIAU JUOZAI AUGUTI, PRIEŠ 500 METŲ, MYKALOJUS KOPERNIKAS, BUVO ATRADĘS PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO DĖSNIUS, PRIEŠ 12 metų, KPI ABSOLVENTAS ROMUALDAS ZUBINAS, ATRADO TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS. ŠIA TEMA NAGRINĖDAMAS DAR GILIAU, ATRADAU IR PENKTĄJĮ ŠEŠTĄJĮ, SEPTINTAJĮ AŠTUNTAJĮ, DEVYNTĄJĮ BEI DEŠIMTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS! ŠIA TEMA PARAŠIAU IR IŠLEIDAU KNYGAS: "PERKŪNAS", "PER PRAEITĮ Į ATEITĮ". "PAŽADINTA PRAEITIS", "PRAEITIS IR ATEITIS", "PRAREGĖJIMAS", "TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS". LAIKAS ŠIUOS ATRADIMUS IR ŠIAS KNYGAS PASKLEISTI LIETUVOS UNIVERSITETAMS O GAL NET IR PASAULIUI! MANO KOORDINATĖS YRA MANO INTERNETE. LAUKSIU TAMSTOS VERDIKTO!

cha cha

cha cha portretas
Ligoniai rašinėja.Neptūnai,plauk paskui laivą

nera ko inkst --ka sejot --ta pjaunat

nera ko inkst --ka sejot --ta pjaunat portretas
isdarket mokslo svietimo sistema , o su visom svietimo ir mokslo reformom ---uzmset galutinai .....taip kad nera ko inkst , pasiziurejus y savoo ,,,nuveikta darba,,, kaip dirbot ta ir turit.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    11
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių