Su kuo dar Lietuva galėtų susipykti?

Juodas humoras ne visiems patinka ir ne visada tinka. Bet tik juodu humoru galima paaiškinti pastarųjų metų Lietuvos užsienio politiką. Atrodo, kad mes tik ir ieškome galimybių susipykti vis su kita užsienio valstybe, organizacija, jos lyderiais. Ar ši konfliktų politika jau amžiams pakeitė ankstesnę Lietuvos – kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų – viziją?

Kokius konfliktus turiu omenyje? Visų mintyse tokių sukasi bent trys vieši ginčai – su Kinija dėl Taivano, su Baltarusija dėl trąšų ir su Rusija dėl po sankcijomis patekusių produktų.

Atrodytų, tai buvo visai neseniai, bet konflikto su Kinija užuomazgos – dar prieš metus, kai pradėta ruoštis ir lapkritį oficialiai atidaryta Taivano (taivaniečių) atstovybė. Faktinės šio konflikto ištakos dar senesnės, kai praėjusių metų pradžioje Lietuva nusprendė pasitraukti iš 17+1 formato bendradarbiavimo, kuris jungė septyniolika mažesnių Europos valstybių ir Kiniją. Po formalių diplomatinių sprendimų Kinijos reakcija buvo vienareikšmė – Lietuvą pradėta spausti visais įmanomais būdais, įskaitant ekonominius.

Antrasis konfliktas su Baltarusija. Anksčiau geležinkelių transportu kasdien riedėdavo šeši septyni traukiniai, gabendavę apie 5 tūkst. t „Belaruskalij“ trąšų į Klaipėdos uostą. Viešai skelbta, kad dėl šio konflikto vien „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai gali siekti 70 mln. eurų.

Naujausias epizodas Rytų Prūsijoje (arba Kaliningrade, kaip jį vadina Maskva), žinoma, kilo ne mūsų iniciatyva, tačiau jo eiga ir rezultatas išėjo panašus kaip ir pirmųjų – Lietuvos interesai nukentėjo, parodyta principinė pozicija liko be svarbiausių partnerių palaikymo, net priešingai – tiek Vokietija, tiek JAV nurodė nepraleisti progos patylėti ir linktelėti net negalvojant apie naudojimąsi turima veto teise.

Sąmoningai visuose epizoduose nenagrinėju vertybių klausimo. Šiandien Europoje kone stipriausias balsas – Vokietijos, kuri kartu yra ir „realpolitik“ diplomatijos sinonimas. Kitaip tariant, diplomatija yra kova dėl interesų. Ir pagal vokiškąją sampratą visas pastarąsias kovas Lietuva pralaimėjo. Nes visuose konfliktuose akivaizdžiai interesų neapgynė, mainais gaudama sunkiai apčiuopiamų ir galbūt kažkada ateityje naudos suteiksiančių pažadų.

Žinoma, kokie konservatoriai galėtų ir pasiginčyti. Štai, kalbama, kad vieno aukšto konservatoriaus ir vieno iš dabartinės Užsienio reikalų ministerijos vadovybės atžalos naudos gauna apčiuopiamos – aukštos kokybės studijas Taivano mokyklose. Sunku ginčytis, kad realią asmeninę naudą gauna ir Gabrielius Landsbergis kaip tarptautinis politikas – ne kiekvieną priima JAV vadovai, paplekšnoja per petį ir dar padaro gražią nuotrauką atminčiai.

Tačiau gerokai rimtesnis klausimas, deja, kaip tos asmeninės konservatorių lyderių pergalės virs visos visuomenės ir valstybės nauda. Taip, mes turime ginti demokratiją ir laisvą žodį, taip, mes turim kalbėti apie uigūrų genocidą, taip, mes turim siekti griežtų ES sankcijų Rusijos Federacijai už karą Ukrainoje, taip, mes turim pasauliui rodyti Aliaksandro Lukašenkos režimo pasekmes.

Tačiau visos šios pastangos negali būti daromos nepasiruošus, nesutelkus strateginių partnerių paramos, neįvertinus trumpalaikių ir ilgalaikių reakcijų iš oponentų. Galų gale, gal laimėkime bent vieną konfliktą ir jį uždarykime, o ne atidarinėkime begalę naujų frontų ir paskęskime jų pelkėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

autorius galėtų

autorius galėtų portretas
su padleckiniais važiuoti į Bielorasiją Lukašenkai subinės pabučiuoti.

Jo

Jo portretas
Tikrai. Pasaulio bambos sindromas.

Sis tiltas

Sis tiltas portretas
jau seniai supuves(supudytas) ir neveikia.Kaip ir Rusija, virsime savoje baloje.
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    6
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių